Kaip jau buvo skelbta, gruodžio pabaigoje Vilniuje įvyko naujojo energetikos ministro J. Neverovičiaus iš anksto neskelbtas susitikimas su Rusijos kompanijos "Gazprom-Export" generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu.
"Susitikimas su "Gazprom" atstovais yra natūralus mūsų bandymas pradėti dialogą su įmone, kuri yra pagrindinė dujų tiekėja Lietuvai. Klausimai yra aiškūs, iš mūsų pusės - ilgalaikė, stabili dujų tiekimo sistema, kuri yra užtikrinama konkurencinga dujų kaina. Iš kitos pusės, irgi yra tam tikras klausimų sąrašas, dėl kurio esame pasiruošę kalbėtis", - apie susitikimą žurnalistams ketvirtadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė energetikos ministras.
Jis neprognozavo, kokią tiekiamų dujų kainą Lietuva galėtų išsiderėti.
"Nenorėčiau komentuoti jokių detalių, ir procesas, kuris tiktai prasideda, kur Premjero pavedimu šitie klausimai nagrinėjami. Lietuva ruošia savo pozicijas, ir šiuo metu jokių detalių, deja, atskleisti negaliu", - teigė J. Neverovičius.
Tačiau ministras patvirtino, kad Lietuva sieks panašios dujų kainos kaip kaimynams - latviams, estams.
"Be abejo, kaip minėjau, vienas iš tikslų yra konkurencinga kaina Lietuvos Respublikoje", - įsitikinęs J. Neverovičius.
Energetikos ministras nesiėmė vertinti, ką Lietuva gali pasiūlyti Rusijai, kad kaina būtų panaši.
ELTA primena, kad Lietuva yra inicijavusi ieškinį prieš Rusijos milžinę "Gazprom" Stokholmo arbitraže dėl 5 mlrd. litų permokos už "Gazprom" dujas, tiektas į Lietuvą pagal atitinkamas sutartis.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB "Lietuvos dujos" privatizavimo sutartį, "Gazprom" įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp bendrovės "Lietuvos dujos" ir "Gazprom".
2004-2012 m. "Gazprom" tiekiamų dujų kaina gerokai padidėjo dėl dujų kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino "Lietuvos dujų" valdybos nariai, kuriuos paskyrė "Gazprom" ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne "Lietuvos dujų", o "Gazprom" naudai.
Šis Lietuvos reikalavimas yra naujas, tačiau anksčiau "Gazprom" du kartus buvo kreipęsis į Stokholmo arbitražą dėl bendrovės "Lietuvos dujos" veiklos tyrimo ir susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.
Liepą arbitražo tribunolas atmetė visus "Gazprom" reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Kartu tribunolas konstatavo, kad dujų kainos taikymo aspektai negali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme, todėl šie reikalavimai šiuo metu yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže.
Tuo tarpu gruodžio pabaigoje Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos Prekybos derybų departamento direktorius Maksimas Medvedkovas paskelbė, jog Rusijos vyriausybė gali paduoti Lietuvą į teismą dėl koncerno "Gazprom" nuostolių, kurių šis patyrė Vilniui griežtai realizuojant ES trečiojo energetikos paketo normas.
Pasak jo, šio mėnesio viduryje Rusija pradės preliminarias ikiteismines konsultacijas su Lietuva, kuri aktyviausiai diegia naujus Europos antimonopolinius įstatymus energetikos srityje.
Per pastaruosius 8 metus "Gazprom" tiekiamos dujos Lietuvai pabrango maždaug 6 kartus - nuo 84 JAV dolerių už 1000 kub. m 2004 metais iki 500 JAV dolerių už 1000 kub. m 2012 metais.
"Gazprom" teigia, kad 2010 metais ji nebranginusi dujų Lietuvai, tačiau jų kaina kilo todėl, kad augo naftos produktų kaina. Tačiau tuo metu Latvijai ir Estijai buvo suteikta 15 proc. nuolaida.
