Noro parduoti įmonę „Orlen Lietuva" jau neslepiantys lenkai jos vertę siekia padidinti iš valstybei priklausančios įmonės „Klaipėdos nafta" išsiderėję teisę kuo pigiau krauti naftos produktus, rašo "Lietuvos rytas".
Pagal 2002 metais tarp „Klaipėdos naftos" ir tuometės „Mažeikių naftos" pasirašytą sutartį, ji automatiškai pratęsiama iki 2024 metų. Tačiau kasmet vyksta derybos dėl krovos tarifų.
Anksčiau šios derybos būdavo tik formalumas. Pagal sutartį, prie ankstesnės kainos būdavo pridedama pusė pernykštės infliacijos, bet ne daugiau kaip 5 proc.
Taip per pastaruosius 5 metus „PKN Orlen" priklausančiai Mažeikių įmonei krovos tarifas pakilo nuo 10,4 iki 13,62 lito už toną.
Pernai Lietuvoje užfiksuota 1,3 proc. infliacija, todėl krovos kaina kitiems metams turėjo padidėti 0,65 proc. – iki maždaug 13,7 lito.
Tai vis dar gerokai mažiau, nei moka kiti naftos produktų tiekėjai. Jiems tarifas vasarą yra didesnis beveik 3 litais, o žiemą – beveik penkiais.
Tačiau liepos mėnesį „Klaipėdos naftos" ir įmonės „Orlen Lietuva" derybos dėl tarifų prasidėjo lenkų delegacijos akibrokštu.
„Lietuvos ryto" šaltinių teigimu, užuot kalbėję apie tarifų didinimą, svečiai iškart pareikalavo krovos kainą sumažinti iki 8 litų už toną.
Kai „Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis užsiminė, kad kaina yra derybų objektas, lenkai atsistojo ir išėjo.
– Ar iš tiesų lenkai derybas pradėjo taip karingai? – „Lietuvos rytas" paklausė R.Masiulio.
– Jie siekia pagerinti savo finansinę padėtį.
Mūsų prašoma gerokai sumažinti krovos tarifą, tačiau konkrečių skaičių negaliu sakyti. Tai draudžia sutartis.
Aš tik galiu pasakyti, kad mes šiose derybose siekiame palankesnių darbo sąlygų, kurios būtų lygiavertės su įmonės „Orlen Lietuva" turimomis sąlygomis.
– Kokiu pagrindu lenkai tikisi sumažinti kainą, jei sutartyje kalbama tik apie galimą tarifo didėjimą?
– Siekdami sumažinti tarifą jie siūlo atsisakyti kitų mūsų įmonę diskriminuojančių įsipareigojimų.
– Ar jūsų samdyti teisininkai siekia panaikinti punktą, pagal kurį šią sutartį vienašališkai gali nutraukti tik „Orlen Lietuva", o „Klaipėdos nafta" to negali padaryti?
– Bet kokiu atveju mes norime lygiaverčių sąlygų.
– Sutartyje numatyta, kad lenkų valdoma naftos perdirbimo įmonė pati nustato perkraunamo produkcijos kiekio minimumą. Tokiu būdu sutartis „Klaipėdos naftai" negarantuoja perkraunamų produktų srauto.
Jūsų teisininkai pabrėžia, kad nesant šios garantijos visiškai nesuprantamas lengvatinių tarifų taikymas, o įsipareigojimas per terminalą nukreipti visus vandens keliu transportuojamus įmonės „Orlen Lietuva" perdirbtus produktus yra bevertis.
– Aš negaliu komentuoti sutarties detalių, tačiau kol kas Mažeikių įmonė kalba tik apie krovos didinimą.
– Iki šiol „Orlen Lietuva" krovos tarifai nerūpėjo, o šįmet staiga jie reikalauja kainą sumažinti daugiau kaip 40 proc.? Kodėl?
– Spėju, kad jie taip ketina padidinti naftos perdirbimo įmonės pelningumą. Todėl ir ketinama dar labiau didinti krovą.
– Tačiau patenkinus lenkų norus nukentės „Klaipėdos nafta", nes įmonei „Orlen Lietuva" kraunant daugiau naftos produktų už mažesnę kainą mažės ir jūsų pajamos.
– Nesutiksime su tokiomis sąlygomis, kurios mažintų mūsų pelningumą.
Pirmiausia manome, kad šiandieniai lenkų įmonei taikomi tarifai yra teisingi ir atspindi rinkos sąlygas.
Manau, kad tokių palankių sąlygų kaip Klaipėdos uoste „Orlen Lietuva" niekur negaus.
Kita vertus, siekiame, kad lenkų įmonės gabenamos produkcijos dalis nedominuotų tarp mūsų bendro perkrautų naftos produktų kiekio. Šitaip norime išvengti didesnės „Orlen Lietuva" įtakos mūsų įmonėje.
– Kaip jūs to pasieksite, jei pagal sutartį privalote perpilti visą iš Mažeikių eksportuojamą produkciją?
– Mūsų pajėgumai yra riboti. Per metus galime perkrauti apie 9 mln. tonų naftos produktų.
Tačiau mes galime plėstis.
– Kas įvyktų, jei atsisakytumėte dirbti su „Orlen Lietuva" už jos siūlomą kainą?
– Apie tai nenoriu net galvoti. Kol kas mes su jais siekiame susitarti. „Orlen Lietuva" mums – labai svarbus klientas.
– Ar dėl to derybose sąlygas diktuoja „Orlen Lietuva"?
– Aš taip nepasakyčiau. Esame svarbūs ir įmonei „Orlen Lietuva". Nė viename uoste jie neturės sąlygų krauti tamsių ir šviesių naftos produktų.
– Tačiau ne kartą teko girdėti viešai išsakomus įmonės „Orlen Lietuva" grasinimus savo krovinius nukreipti per kitus uostus.
– Nėra artimiausio uosto, kuris galėtų paimti ir tamsius, ir šviesius naftos produktus.
Todėl manau, kad jiems savo produkciją krauti per kelis uostus būtų nuostolinga.
Jacekas Janas Komaras, „Orlen Lietuva" atstovas:
„Mūsų įmonė siekia mažesnių naftos produktų krovos tarifų, nes jie „Klaipėdos naftos" įmonėje yra daug didesni nei Talino ir Rygos uostuose.
Mažesnių tarifų klausimą „Klaipėdos naftai" pateikėme ir ankstesniais metais, tačiau kainos mažinimo nenumato dabartinė sutartis tarp Klaipėdos terminalo ir įmonės „Orlen Lietuva".
Todėl dabar siūlome keisti sutartį, kad būtų galima derėtis dėl mažesnių tarifų.
Mažesni tarifai mums yra svarbūs, nes Mažeikių įmonė nėra pelninga.
Man sunku komentuoti, kas būtų, jei įmonei „Orlen Lietuva" su „Klaipėdos nafta" nepavyktų susitarti dėl krovos kainų, kaip ir negaliu atsakyti, kodėl keletą metų Klaipėdoje nesulaukdama palankesnių tarifų mūsų įmonė savo produkcijos nenukreipė į pigiau kraunančius uostus."
