Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį. Tačiau pokyčiai, apie kuriuos kalbėta, vis dar neįvyko ir veikiausiai artimiausiu metu dar neįvyks.
Nenori, kad sumažėtų pajamos
Sostinės senamiestyje viename iš restoranų dirbanti Aistė (tikrieji vardas ir pavardė žinomi – aut. past.) pasakoja, kad iš arbatos susirenka mažiausiai apie trečdalį savo uždarbio, mat pats restoranas moka tik minimumą.
„Vienam padavėjui per dieną arbatos išeina 20–25 eurai. Tai nėra daug, nes pusė šitos sumos, mano ir daugumos kolektyvo atveju, yra išleidžiami taksi, kai reikia naktį po darbo grįžti namo. Jei apmokestintų arbatą, man jos turbūt visai neliktų, nes didžiąją jos dalį išleidžiu transportui“, – sako Aistė.
Mergina pasakoja, kad dažniausiai arbatos restorane palieka šeimos, draugų kompanijos po 2–3 žmones ir poros.
„Dažniausiai tikimės, kad atidės nuo sąskaitos dydžio 10 proc. Nors kartais, jeigu daug žmonių būna prie stalo, tarkime, kokie 9 žmonės, jų sąskaita išeina apie 100 eurų, o jie kokius 5 eurus palieka, tai būna liūdna, nes bent jau po eurą nuo žmogaus tikrai galima įdėti“, – dalijasi Aistė.
Laukia pokyčių
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalui tv3.lt sako, kad asociacija arbatpinigių apmokestinimo iniciatyvą palaiko jau daug metų, tačiau vis dar sunku suprasti, kodėl pokyčiai nevyksta.
„Buvo jau tunelio gale šviesa atsiradusi, kai buvo „MoQ“ programėlė, kur galima buvo darbuotojui sumokėti per programėlę arbatpinigius ir GPM iškart keliaudavo mokesčių inspekcijai, o darbuotojui jau nukeliaudavo arbatpinigiai.
Mes labai palaikome šitą idėją ir dabar, kai yra raginimas atisakyti grynųjų pinigų. Mes siūlome padaryti bent arbatpinigių sistemą, pastatyti bankomatų ir tada jau būtų galima kalbėti apie grynųjų atsisakymą. Darbuotojui tai tikrai dabar nuo tų arbatpinigių mokėti 50–60 proc., tai ir įmonei daugiau darbo, ir interesą reikia išlaikyti, kad darbuotojas daugiau gautų“, – sako E. Šiškauskienė.
Asociacijos vadovė sako, kad arbatpinigius klientai palikti turėtų savo nuožiūra ir nemano, kad vienodas arbatpinigių tarifas būtų teisinga.
Tiesa, dar pernai E. Šiškauskienė naujienų portalui tv3.lt minėjo, kad arbatpinigių palikimo būdas, kaip aptarnavimo mokestis yra automatiškai įtraukiamas į sąskaitą, yra labai patogus.
„Nes būna tikrai nepatogių situacijų kavinėse ar restoranuose, kai žmonės neturi grynųjų pinigų ir nėra kitų būdų, kaip palikti arbatpinigių. Tačiau už tokį į sąskaitą įtrauktą aptarnavimo mokestį reikia mokėti mokesčius valstybei, todėl tik maža dalis lieka padavėjams. Todėl toks būdas palikti arbatpinigių labai patogus, tačiau nepraktiškas.
Dėl šios priežasties mes skatinome arbatpinigius palikti grynaisiais, jie yra puiki paskata darbuotojams, nes padavėjų ir taip maži atlyginimai. O ir patys arbatpinigiai, palyginti su kitomis šalimis, pas mus nėra dideli“, – sakė restoranų atstovė.
Sistemos kurti neplanavo
Vis dėlto, VMI prie Finansų ministerijos teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė patikina, kad inspekcija prieš keletą metų tik palaikė privataus verslo iniciatyvą dėl arbatpinigių apskaitymo „Moq“ platformoje, tačiau kurti naujos sistemos išmokamiems arbatpinigiams fiksuoti nebuvo planuota.
R. Virvilienė taip pat prideda, kad arbatpinigiai šiuo metu Lietuvoje yra ir gali būti apmokestinti dvejopai – kaip įprastas darbo užmokestis arba kaip gyventojo gaunamos kitos pajamos. Tačiau patikslinti, kaip darbuotojai moka mokesčius nuo arbatpinigių, beveik neįmanoma.
„Pirmasis būdas naudojamas tuomet, kai gauti arbatpinigiai yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, o ši vėliau juos išmoka darbuotojams pagal savo nustatytą tvarką. Antrasis būdas, kuomet arbatpinigiai apmokestinami kaip kitos gautos pajamos, galioja darbuotojui arbatpinigius gavus tiesiogiai iš kliento.
Kadangi arbatpinigiai deklaruojami arba kartu su kitomis pajamomis, pavyzdžiui, nesusijusiomis su darbo santykiais, arba kartu su darbo užmokesčiu, nėra galimybių išskirti, kuris arbatpinigių apmokestinimo būdas yra dažniau naudojamas, kiek praėjusiais metais buvo asmenų ir kokias arbatpinigių sumas jie deklaravo“, – sako R. Virvilienė.
Specialistė prideda, kad grynaisiais pinigais darbuotojų gaunami arbatpinigiai traktuojami kaip kitos, nesusijusios su darbo santykiais pajamos, kurios apmokestinamos taikant 15 proc. GPM tarifą. Todėl tokiu būdu gautus arbatpinigius deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti turi pats juos gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas.
„Jei arbatpinigiai yra įtraukiami į bendrovės apskaitą, tuomet darbuotojams, pagal įmonės nustatytą tvarką, išmokami arbatpinigiai yra apmokestinami kaip darbo užmokestis. Apmokestinami taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, taip pat išskaičiuojamos (sumokamos) privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos“, – prideda R. Virvilienė.
Ir nors minėta „Moq“ programėlė paslaugų nebeteikia, inspekcijos teigimu, šiuo metu privataus verslo iniciatyva yra kuriama nauja programėlė „Tiplt“, kurios pagalba VMI gautų reikalingus duomenis, o juos perkeltų į arbatpinigius gavusių gyventojų pajamų deklaracijas. Tad metines pajamas deklaruojančiam gyventojų tereikėtų patikrinti deklaracijoje esančių duomenų teisingumą ir ją pateikti mokesčių administratoriui, informuoja VMI.
Pokyčių dar neruošia
Tuo metu Finansų ministerija, dar šių metų pradžioje pranešusi apie visų mokestinių lengvatų peržiūrą, naujienų portalui tv3.lt teigia, kad šiuo metu jokios GPM įstatymo pataisos dėl arbatpinigių apmokestinimo režimo nustatymo nėra svarstomos.
„GPM įstatymas neišskiria tokios atskiros pajamų rūšies kaip arbatpinigiai ir nenustato jiems specialių apmokestinimo sąlygų, todėl tokios gyventojų pajamos apmokestinamos vadovaujantis bendromis GPM įstatymo nuostatomis“, – prideda Finansų ministerija.