„Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.
Pernai krito visi fondai nuo 9 iki 16 proc. Daugiausiai krito rizikingiausiai dirbantys, tie, kurie orientuoti į jauniausius žmones. Vis dėlto M. Lingė sako, kad reikėtų žiūrėti ne į pavienių metų skaičius, o į bendrą vidurkį, kuris rodo kiek kitokią realybę.
„Kaip rodo bendras vidurkis per tą laikotarpį, kai egzistuoja pensijų kaupimas antroje pakopoje, tai buvo galima uždirbti 5,8 proc., čia Valstybės kontrolės duomenys. Kai tuo tarpu išvedus infliacijos rodiklius šių metų, yra 3,3 proc. 2021 metais buvo rekordinis uždarbis – 21 proc. augimas. Matome, kad tai buvo patys geriausi metai. 2020-aisiai buvo 19 proc.
Ir jeigu per tą laikotarpį žiūrint, kur buvo neigiami kritimai, tai mes turime 2008 metus, kai buvo 18 proc. kritimas, bet po to mes turime kitais metais, kad atsistato į 17 proc. augimą. Tai tas svyravimas, be abejonės, jis yra, tais metais jis sukelia streso ir nežinomybės. Bet turbūt tokių diskusijų 2021 metais, kai matėme tokį augimą, jų tada nebuvo ir visus tenkino tie skaičiai, kurie buvo matomi.
Tai yra ilgalaikė investicija. Kuriant šitą sistemą buvo kalbama, kad į tai reikia žiūrėti iš 25-30 metų perspektyvos, kad tame laikotarpyje pasiteisintų, kad tada labiausiai apsimoka. Aišku, pirmaisiai metais turbūt buvo labai gundomi, kad įtrauktų kuo daugiau žmonių ir priešpensinio amžiaus žmonių sugebėdavo įtikinti. Bet mūsų Vyriausybės programoje yra aiški nuostata, kad svarbus sistemos pastovumas, nesiblaškykime. Per 19 metų laikotarpį 13 kartų keisti tarifai. Tai kuo mažiau bus aiškumo ir pastovumo, tuo labiau tai trukdys fondams užtikrinti darbą ir žmonėms bus sudėtinga apsispręsti“, – savo mintis laidoje dėstė M. Lingė
Socialdemokratai siūlo leisti žmonėms pasiimti sukauptus pinigus, automatiškai nenukreipinėti žmonių į antros pakopos fondus. A. Sysas pastebi, kad nereikia pamiršti, jog ši priemonė – savanoriška, todėl valstybei nereikėtų į tai kištis.
„Pirmiausia noriu visiems priminti, kad tai yra savanoriškas antros pakopos pensijų kaupimas. Bet valstybė privalomai žmones įtraukia. Tai jei tai yra savanoriškai, tai, mano galva, tie, kas nori, ateina ir dalyvauja. Antras dalykas, kodėl valstybė kišasi į savanorišką antros pakopos kaupimą? Tai ne valstybės reikalas. Yra valstybinis socialinis draudimas, ten mes dalyvaujame, ten mes privalomai mokame ir iš ten gauname pensijas. Dabar valstybei užkrautas laiškų siuntinėjimas, dabar dar anuitetus uždėjom.
Ir, kas svarbiausia, pasižiūrėkim, skelbiama, kad dalyvauja 1,4 mln. žmonių. Bet kai mes paprašome, o kiek gi patys dalyvauja, tai tie patys fondai jau patvirtino, kad 800 tūkst. iš to 1,4 mln. arba nedalyvauja, arba labai silpnai dalyvauja. Tai, vadinasi, kad mes, turėdami 1,4 mln. dirbančių ir mokančių socialinio draudimo įmokas, iš jų per mokesčius paimam pinigėlius ir duodam tiems, kurie ir taip uždirba daugiau. Nes dažniausiai, pagal statistiką, dalyvauja didesnius atlyginimus gaunantys žmonės. Vadinasi, jų socialinio draudimo pensijos bus didesnės, o mes paimam iš mažiau uždirbančių ir remiame tuos, kurie turi. Socialinio teisingumo absoliučiai nematau. Antras dalykas, kad valstybės skatinimas yra trečioje pakopoje, vat ir dalyvaukim. O šita savanoriška“, – sako A. Sysas.
Ekonomistas R.Lazutka pastebi, kad per 18 metų, kai gyvuoja antros pakopos pensijų kaupimas, vidutiniškai kas metus atlyginimai augo 7 procentais, o pensijų fondų vidutinė grąža – vos 4,4 proc. Pasak ekonomisto, pensijų fondai beviltiškai atsilieka nuo atlyginimų augimo ir tai yra didžiulė problema.
„Pirmiausia, yra blogai su atpažinimu visuomenėje. Todėl, kad, kai kalbama apie rezultatus, visiškai nesuvokiama, kodėl yra lyginama su infliacija pensijų fondų prieaugis. <…> Mes turime anuitetą lyginti su infliacija. Anuiteto augimas yra nulis, o infliacija mes žinome, kokia yra. Vienais metais turime didesnę, kitais metais mažesnę.
Pensijų fondų rezultatus reikėtų lyginti ne su infliacija, o su tuo, kam jie skirti, jie yra skirti pakeisti pensiją. Ir žmonės kaupia ne tiesiogiai pirkti prekes, bet pirkti anuitetą, kuris pakeičia pensiją. Ir mes visuotinai kalbame apie „Sodros“ pensijos pakeitimo normą, kad „Sodros“ pensija sudaro 45-50 proc. buvusio atlyginimo. Tai štai yra pateikiama norma, kodėl tas matas yra nuolat minimas, kai kalbame apie „Sodros“ pensiją. Todėl, kad tai yra svarbiausia, kad žmogus dirba, gauna pajamas, nustoja dirbti ir pradeda gyventi iš pensijos, tai kiek jo gyvenimo lygis ir pajamos smunka, pradėjus gyventi iš pensijos.
Tad mums reikėtų ir pensijų fondų rezultatus, jų augimą lyginti ne su prekių kainų augimu, bet su atlyginimų augimu. O atlyginimų augimas per 18 metų vidutiniškai per metus augo 7 procentais, o pensijų fondų vidutinė grąža 4,4 proc. Todėl pensijų fondai beviltiškai atsilieka nuo algų augimo, kurias jie turi žmonėms pakeisti sulaukus senatvės“, – dėsto R. Lazutka.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje viršuje.
