Prie ekonominės bedugnės krašto atsidūrusiai Latvijai suteikta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) parama kainuos itin brangiai. Latviai, savo valstybės šeimininkai, pagal fondo dūdelę šoks kelerius metus privalėdami įgyvendinti tai, ko užsigeis biurokratai iš svetur.
Karčios užsienio paskolos
Pasaulio finansų krizė kaimynei Latvijai smogė kone stipriausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Praėjusių metų pabaigoje aukščiausi latvių politikai bene kasdien kartojo tą pačią frazę: „Šaliai gresia bankrotas“. Didelio pasirinkimo Latvija neturėjo, tad turėjo apsispręsti, kaip gelbėti skęstančią šalies ekonomiką – devalvuoti nacionalinę valiutą latą arba griebti užsienio kreditų šiaudo. Vyriausybė puolė derėtis dėl kreditų ir galiausiai gavo juos, rašo „Respublika“.
7,5 mlrd. eurų (25,9 mlrd. litų) - tokia pinigu suma pasieks Latviją per artimiausius kelerius metus. TVF iki 2011 m. skirs 1,68 mlrd. eurų (5,8 mlrd. litų). Tačiau TVF, Pasaulio banko ir kitų pinigų maišų paramos lazdelė turi du galus. Pagalbos ranką Latvijai ištiesęs TVF įspaudė ją į kampą - Ryga turės klusniai vykdyti visas fondo „rekomendacijas“, priešingu atveju latvių laukia valstybės bankrotas arba lato devalvavimas.
Lato devalvavimas, kurį ragina atlikti kai kurie ekspertai, leistų padidinti Latvijos ekonomikos konkurencingumą ir skatinti eksportą.
Tačiau toks sprendimas pavojingas socialiniu ir politiniu požiūriu, nes tai sumažintų pragyvenimo lygį šalyje.
Pinigai mainais už suverenitetą?
Fondo atstovai bandė įkalbėti Latvijos Vyriausybę devalvuoti latą. TVF nerimauja, kad stabilaus lato kurso palaikymas Latvijai sukeltų problemų atėjus laukui grąžinti paskolą. Ir jei latviai nesiims „didesnių reformų“, pasak fondo ataskaitų, padidėja paskolos negrąžinimo rizika. Todėl nenuostabu, kad TVF verčia Latviją imtis reikalingų reformų.
Iš esmės TVF tampa Latvijos prievaizdu, kuris diktuoja ne tik grynai ekonominius sprendimus, bet ir politinius. Štai ką siūlo fondas: sumažinti iš biudžeto mokamus atlyginimus, didinti mokesčius, įgyvendinti radikalias valstybinio valdymo, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemų reformas.
Negana to, TVF primygtinai siūlo sumažinti senatvės pensijas ir kitas socialines išlaidas, kai nedarbo lygis Latvijoje perkops 13 proc. žymą. Rygoje planuojama, kad nedarbas šalyje bus apie 12 proc., tuo tarpu fondo analitikai įsitikinę: jis peržengs 13 proc. Latvijos valdžia kol kas tikina pensijų ir pašalpų karpyti neplanuojanti.
Analitikas Edianas Manktelau mano, kad TVF kreditais siekia neleisti žlugti Latvijos finansų ir bankų sistemai, tačiau apie pagalbą latvių ekonomikai ir verslo atgaivinimui fondas nenori galvoti.
Kontroliuoja kaip sovietmečiu
TVF taip pat ėmėsi griežtos Latvijos veiksmų kontrolės. Nieko panašaus latviai nematė nuo Sovietų Sąjungoje vykdytos kontrolės iš Maskvos laikų.
Latvijos ir TVF pasirašytame dokumente ironišku pavadinimu „Memorandumas dėl abipusio supratimo“ išvardyti labai tikslūs veiksmai, kurių turės imtis Latvijos Vyriausybė.
Be viso ko, įvairios Latvijos institucijos kiekvieną dieną turi siųsti į TVF būstinę Vašingtone net šešias ataskaitas dėl kai kurių bankų atliktų operacijų, valiutos kursų ir kt. Be šių šešių kasdienių ataskaitų, latviai turi siųsti dar vieną kas savaitę, 13 - kas mėnesį, 5 - kas tris mėnesius ir vieną bendrą kiekvienų metų pabaigoje. Ir taip kelerius metus.
Latvijos analitikai tvirtina, kad griežta užsienio kreditorių kontrolė, kuri kartais įgauna diktato požymius, yra kaina už paskolą. „Jeigu Vakarai duoda tokią didžiulę pinigų sumą, savaime aišku, kad jie stebės kiekvieną skaičiuką. Jiems nėra jokio reikalo gilintis į Latvijos įstatymus. Tai diktatas. Labai diplomatiškas ir kartu labai griežtas“, - įsitikinęs Aigaras Freimanis, vienas žymiausių Latvijos sociologų.
Vyriausybės šoko terapija
Šiuo metu Latvijos valdžios vyras sprendžia klausimą, iš kur gauti papildomų lėšų ekonomikai gelbėti. Kandidatas į ministrus pirmininkus Valdis Dombrovskis jau pranešė, kad jau apkarpytą šalies biudžetą reikės mažinti dar 20 proc. 37 metų politikas užsimojo sumažinti valstybės išlaidas net 700 mln. latų (3,406 mlrd. litų). „Reikia suvokti, kad liko nedaug laiko, mat pinigai gali pasibaigti jau balandį“, - grėsmingai kalbėjo V. Dombrovskis.
Praėjusio mėnesio pabaigoje atsistatydinęs premjeras Ivaras Guodmanis prognozuoja, kad dalį lėšų naujajai Vyriausybei teks atrėžti iš tų, kurie dar nespėjo patirti taupymo vajaus - mokytojų, medikų ir žemiausios grandies valdininkų, kurių pajamos per mėnesį neviršija 360 latų (apie 1,750 tūkst. litų).
Kita staigmena - nauji mokesčiai. Laikinoji Vyriausybė svarsto galimybę nuo kitų metų įvesti nekilnojamojo turto mokestį. Dėl šio mokesčio įvedimo TVF spaudžia itin spaudžia latvius.
Parengė Sergejus Tichomirovas
