„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nuspręsdami, kad ieškovų ieškinys neteismingas Lietuvos teismams, ir šiuo pagrindu atsisakydami jį priimti, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir ieškovų pateikto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo“, – skelbiama vasario 29 dieną priimtoje LAT nutartyje.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti advokatų kontoros „Noor“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teigė, jog LAT nutartis logiška, nes kitu atveju Lietuvos įstatymų taikymą turėtų nagrinėti užsienio teismai, kas itin apribotų galimybę smulkiesiems gintis.
„Tikimės, jog išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, bus pradėtas ginčo nagrinėjimas iš esmės ir pavyks įrodyti, jog „DFDS Seaways“ pagrindinės akcininkės – Danijos DFDS grupės pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina yra neteisinga“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamoms bendrovėms galioja jau daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje.
Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą galėjo iki 2023 metų lapkričio 30 dienos.
Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą. Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
