Šiuo metu parduotuvėse pagrindiniai maisto produktai kainuoja nuo kelių iki 123 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu.
Per šį laiką atpigo tik dalis kai kurių kiaušinių, karpis ir obuoliai. O pastebimai pabrango daržovės, miltai, makaronai ir duonos gaminiai, pieno produktai, įvairi mėsa ir jos produktai, taip pat žuvis.
Tačiau maisto gamintojai ir perdirbėjai gerų žinių neturi įspėja, kad tikroji maisto kaina pasimatys dar po 3–6 mėnesių.
Valgome praėjusių metų derlių
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius komentavo, kad grūdų kaina susideda iš kelių dalių.
„Grūdų kainas Lietuvoje lemia pasaulinių rinkų grūdų kainos. Pasaulinių rinkų tendencijos susideda iš objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Rinkoje dalyvauja investuotojai ir kartais būna spekuliacijų, kai mažą deficitą spekuliantai paverčia dideliu deficitu. Taip dirbtinai sukeldami žaliavų, t. y. grūdų kainas. Sunku pasakyti, kokios bus tendencijos šiųmetinėje grūdų rinkoje.
Kol kas grūdų savikaina dar nėra pasiekusi aukščiausio kainų piko ir palaipsniui vis dar didėja. Grūdų gamyba užtrunka. Pavyzdžiui, šiandien mes valgome 2021 m. grūdų derliaus produktus. O į 2021 m. derlių ūkininkai ėmė investuoti dar 2020 m. Tad šiandien duona brangsta ne dėl grūdų kainos, bet dėl energetinių resursų, darbo jėgos augančių kainų“, – vardijo ūkininkų atstovas.
Bendrovės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sakė, kad kainos kyla, nes didėja grūdų elevatorių išlaikymas ir kita veikla.
„Brangsta elektros ir dujų kaštai. Tai sudaro didžiąją gamybinių išlaidų dalį. Jeigu skaičiuosime, kokie, kokie grūdai labiausiai pabrango, tai palyginimui reiktų imti gruodžio mėnesio kainas kviečiams ir lapkričio mėnesio kainas rapsams, nes šie mėnesiai labiausiai reprezentuoja šių produktų prekybą biržoje ir kainos tendencijas.
Kviečių kaina gruodžio mėnesiui biržoje, palyginti su tuo pačiu periodu pernai, padidėjo 40 proc. Rapsų kaina lapkričio mėnesį biržoje 2021 m. gegužės pradžioje buvo 510 eurų už toną, o šių metų gegužės pradžioje kaina lapkričio mėnesiui jau siekė 802 eurų, tad kainos augimas siekia 36 proc. Natūralu, kad kylant energetikos resursų kainoms, kurie yra viena pagrindinių kaštų gamyboje, o taip pat ir brangstant grūdams, parduotuvių lentynose matome ir ženklų grūdinių produktų kainų augimą“, – aiškino bendrovės atstovas.
Ateityje grūdai dar brangs
Anot R. Juknevičiaus, ateityje grūdų kaina toliau augs, brangs ir miltai.
„Tačiau duonos savikainoje grūdų žaliava sudaro iki 20 proc. savikainos. Net jeigu grūdai brangs dvigubai tai nereikš, kad tiek didės ir duonos kaina“, – skaičiavo ūkininkų atstovas.
S. Banelis pastebėjo, kad esant tokiai sudėtingai geopolitinei situacijai, sunku prognozuoti, kas bus ateinančią savaitę, todėl daryti prognozes, kas bus po 3 mėnesių, faktiškai neįmanoma.
Vis tik specialistas pateikė du galimus variantus, kaip ateityje keisis grūdų kainos.
„Galimi du scenarijai – karas tęsis, naujo derliaus grūdai dėl sausros ar kitų gamtos stichijų nukentės tiek Baltijos šalių regione, tiek ir kitose didžiausiose grūdų augintojų šalyse. Todėl tokiu atveju būtų daugiau prielaidų kainų didėjimui.
Antras scenarijus – karas vienokiu ar kitokiu būdu baigsis, užaugs geras grūdų derlius tiek Baltijos šalyse, tiek kitose didžiausiose grūdų augintojų šalyse, tokiu atveju matytume kainų mažėjimą“, – komentavo specialistas.
Kodėl daugiausiai parduotuvėse pabrango grikiai?
Pasak R. Juknevičiaus, šiuo metu daugiausiai pabrango grikiai, o tai esą lėmė pasiūlos ir paklausos dėsniai.
„Rinkoje žmonių, valgančių grikius, nesumažėjo. Galbūt priešingai – karui prasidėjus, žmonės nusprendė įsigyti daugiau ilgai negendančių produktų ir turėti atsargų. Grikių paklausa išaugo, o pasiūla sumažėjo. Pasaulyje bene didžiausia grikių augintoja yra Rusija. O santykiai su ja nutrūko.
Grikiai dar tik bus sėjami. Ir jeigu jų kaina atrodys patraukli, grikių plotai Lietuvoje augs. Tikėtina, kad didesnis jų kiekis ateityje padės sumažinti grikių kainas“, – prognozavo ūkininkų sąjungos vadovas.
Ateityje augs ir mėsos kainos
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius sakė, kad kiekviena įmonė turi skirtingus pajėgumus ir skirtingas galimybes.
„Jeigu viena turi saulės jėgainę, jai energetiniai resursai pigesni. Kiekvienos įmonės situacija individuali. Kai jos, pavyzdžiui, tariasi su prekybininkais dėl pardavimo siūlo tokią kainą, kokią gali. Žemiausią kainą pasiūlo ta įmonė, kuri geriausiai sugebėjo prisitaikyti prie pabrangusių resursų.
Veikia rinkos dėsniai, įmonės daro viską, kad galėtų prekiauti ir bendradarbiauti su prekybos tinklais. Bendra tendencija nėra palanki. Kai kurios įmonės turi ilgalaikius įsipareigojimus su prekybininkais. Tad nepaisant kaip keistųsi kainos, įmonės turi vykdyti įsipareigojimus. Jeigu įmonė suderėjo sąlygas 3 mėnesiams ji išlošė daugiau nei ta, kuri turi 6 mėnesių įsipareigojimus“, – pasakojo mėsos perdirbėjų atstovas.
Anot jo, po 3 ar 6 mėnesių ir matysime realesnę situaciją, kurioje atsispindės ir energetiniai ir kitų žaliavų brangimo tendencijos.
„Mes truputį velkamės iš galo, nes negalime dėl susitarimo su prekybininkais kitą diena imti ir pakeisti mėsos kainų.
Tačiau apie gamybos mažinimą ar stabdymą niekas nekalba. Priešingai, konservų gamintojai sulaukia daugybės užsakymų. Tiek dėl karo Ukrainoje, tiek ir Lietuvos gyventojai perka ilgai negendančius produktus“, – pasakojo E. Mackevičius.
Nesąžininga konkurencija?
R. Juknevičiaus teigimu, dėl skirtingos žemės ūkio ir mokesčių politikos kaimyninėse šalyse Lietuvos ūkininkai turi konkuruoti nelygiomis sąlygomis.
„Pavyzdžiui, lenkiškų maisto produktų mūsų parduotuvėse vis daugėja. Nauji gamintojai, tiekėjai ateidami į naujas rinkas siūlo mažiausias kainas, kad įsitvirtintų. Tad šiandien kiaulininkystės, paukštininkystės sektoriuose lietuviai yra stumiami iš rinkos, nes jų konkurentai siūlo mažesnes kainas.
Tačiau tikiuosi, kad nereikės riboti eksporto. Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi neriboti maisto produktų eksporto. Bado mažinimas pasauliniu mastu yra visų šalių reikalas. Badas Afrikoje ar Azijoje išprovokuoja socialines įtampas, gali lemti emigraciją. Todėl eksportas ir yra neribojamas. Lietuvos grūdininkus kitų šalių konkurentams sunku išstumti iš rinkos. Lietuvos ūkininkai yra pranašesni už konkurentus, nes neturi didelių logistikos kaštų. Juos turi į Lietuvos grūdų rinką bandantys įeiti kitų šalių konkurentai“, – pasakojo ūkininkų sąjungos vadovas.
Pasigenda valdžios pagalbos
Jo teigimu, valdžia turėtų padėti ūkininkams sumažinti maisto produktų kainas.
„Ir turėtume kalbėti ne tik apie duoną. Ne tik ja esame gyvi. Gaila, kad valdžia kovodama su aukštomis kainomis pasirinko vieną kryptį. Ji remia tuos žmones, kurie galimai neįpirks maisto produktų. Todėl yra keliamos pensijos ir pašalpos. Tuo metu kitos šalys bando sumažinti žemės ūkio produkcijos savikainą. Keičiama mokestinė sistema, dotuojama gamyba“, – komentavo ūkininkų atstovas.
Valdžios pagalbos pasigenda ir mėsos perdirbėjų atstovas E. Mackevičius.
„Pavyzdžiui, galėtų būti mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Dabar gyventojai vyksta apsipirkti į Lenkiją.
Kai mes tariamės dėl kainų su prekybos tinklais, PVM nėra įtraukiamas į derybas. Deramės dėl kainų be PVM. Šis mokestis pridedamas prie galutinės kainos ir jį pasiima valstybė. O PVM sumokėti turi vartotojas. Daugelis Europos valstybių savo vartotojams taiko PVM lengvatą, o pas mus jos nėra“, – komentavo E. Mackevičius.
Pasak jo, dabar PVM yra palankus turginei šešėlinei prekybai.
„Teigiama, kad turguose ūkininkai parduoda savo produkciją. Tačiau Maisto ir veterinarijos tarnyba suskaičiavo, kad iš 1 tūkst. prekeivių tik septyni prekiauja savo produkcija. O kenčia dėl to galutinis vartotojas.
Tas, kuris neturi laiko vaikščioti po turgų ir perka prekybos centruose susimoka visą kainą su PVM. Tas, kuris perka turguje, galvoja, kad perka lietuvišką mėsą, tačiau sumoka tiek pat, kiek prekybos centre. O turgaus prekeiviai sau dar pasiima ir PVM dydžio kainos skirtumą“, – piktinosi E. Mackevičius.
