Stebint finansų rinkų dalyvių nuotaikas laikotarpiu prieš šventes, atsiranda déjà vu pojūtis.
Investuotojai pasitinka 2013-uosius su tokiu pačiu atsargiu optimizmu, su kokiu prieš metus palydėjo ir 2011-uosius. Šie metai ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose rinkose pasižymėjo didesne politine rizika, kuri į antrą planą nustūmė fundamentalius ekonomikos rodiklius. Tik antroje metų pusėje gerėjančių makroekonominių duomenų srautas privertė investuotojus susimąstyti – ar tikrai blogiausia jau praėjo?
Finansų rinkos tikisi, kad 2013-aisias pagaliau sulauksime aiškių signalų, kad verslo ciklas iš lėtėjimo stadijos pasuko augimo link. Ko gero, akivaizdžių ženklų per pirmąjį pusmetį dar nematysime, bet metų viduryje, tikėtina, išvysime ryškesnius pasitikėjimo rodiklius ir gerėjančius sentimentus tarp vartotojų ir verslo įmonių. Jau šiandien galime matyti, kad bendrovės (ypač JAV) turi nemažas grynųjų pinigų atsargas, susikaupusias dėl atidėtų investicijų į verslo plėtrą. Vien šis rezervas byloja apie pernelyg nuvertintas verslo sektoriaus galimybes tapti potencialiu ūkio augimo šaltiniu bent jau išsivysčiusiose rinkose.
Dėl to investuotojai palankiau žiūri į įmonių akcijas JAV, Europos ir Azijos regionuose, bet pastarųjų savaičių akcijų brangimas verčia susimąstyti, ar lūkesčiai dėl ateinančių metų pelno nėra pernelyg dideli? Atrodo, kad šiandien į kainas jau yra įskaičiuotas itin optimistinis kitų metų augimo scenarijus. Bet vis dar nežinome, kokią ekonominę politiką vykdys neseniai vykusių JAV, Kinijos ir Japonijos rinkimų laimėtojai, arba kuo gundys politikai savo rinkėjus, atėjusius prie balsadėžių Italijoje ir Vokietijoje.
Bet kuriuo atveju, vyriausybės visame pasaulyje toliau bus priverstos ieškoti balanso tarp biudžeto taupymo programų ir tvaraus augimo skatinimo. Būtinybė mažinti nedarbo lygį, ypač euro zonoje ir JAV, yra akivaizdi, bet fiskalinių priemonių, kuriomis galima būtų paskatinti ūkių augimą, turi nebent tos valstybės, kurios išlaikė pasitikėjimą tarptautinėse finansų rinkose, pavyzdžiui, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija. Deja, „saugia užuovėja“ laikomos tokių valstybių obligacijos šiandien atrodo itin brangios, ir tolimesnėje ateityje investuotojams gali uždirbti tik minimalią grąžą, o centrinių bankų (CB) pažadai ir toliau vykdyti ekspansyvią monetarinę politiką neleis palūkanų normoms didėti. Jeigu šios CB skatinimo priemonės neatsvers vyriausybių taupymo programų neigiamų padarinių, labai tikėtina, kad patirsime dar vienus ekonomikos „kapanojimosi“ metus.
Žaliavų rinkose didesnių pokyčių galime tikėtis tik tada, kai finansų rinkų dalyviai įsitikins naujo verslo ciklo tvarumu. Tikėtina, kad antroje 2013 metų pusėje sulauksime energetinių išteklių brangimo, kurį paskatins didesnė paklausa iš Azijos regiono. Atsigaunanti Kinijos ekonomika didins ir pramoninių metalų paklausą, kartu eliminuodama šiemet susidariusį šios produkcijos perteklių. Kita vertus, išlieka „pasiūlos šoko“ rizika, kurią, kaip spėjama, gali smarkiai padidinti įtampos eskalavimas Vidurio Rytuose, ypač Irano nenoras paklusti tarptautinės bendruomenės reikalavimams nutraukti branduolinės programos plėtrą.
Marius Ignotas, „Swedbank“ Akcijų prekybos Lietuvoje skyriaus vadovas
