Pavyzdžiui, Suomijoje bauda už greičio viršijimą kiekvienam asmeniui yra skirtinga, nes šalyje nebėra fiksuotų baudų dydžių.
Suomijoje bauda už greičio viršijimą apskaičiuojama pagal specialią „dienos baudų“ sistemą, kuri atsižvelgia ir į pažeidimo rimtumą, ir į žmogaus pajamas. Tai reiškia, kad du žmonės, viršiję greitį tiek pat, gali gauti labai skirtingas baudas, nes jų dydį lemia realios disponuojamos pajamos.
Tokia sistema buvo įgyvendinta siekiant padėti sumažinti skolų naštą vargingiesiems ir labiau pažeidžiamiems asmenims.
Pagrindinis šios sistemos tikslas yra užtikrinti, kad baudos poveikis būtų proporcingas skirtingiems pajamų lygiams, nes fiksuota, pavyzdžiui, 200 eurų bauda, gali reikšti visiškai skirtingus dalykus žmogui, gaunančiam minimalų darbo užmokestį, ir milijonieriui.
Ar tokios tvarkos reikėtų ir Lietuvoje?
Kaip apskaičiuojamos tokios baudos?
Paprastai baudos dydis Suomijoje apskaičiuojamas remiantis dviem kriterijais.
Įvairūs naujienų portalai nurodo, kad pirmiausia yra nustatoma, kiek „dienos baudų“ bus skiriama. Šis skaičius priklauso tik nuo pažeidimo rimtumo.
Pavyzdžiui, už 21–25 km/h greičio viršijimą paprastai skiriamos 8 „dienos baudos“, o už 36–40 km/h greičio viršijimą – 16 „dieninių baudų“. Kuo didesnis pažeidimas, tuo daugiau dienos baudų skiriama.
Vėliau, remiantis pažeidėjo pajamomis po mokesčių, yra apskaičiuojama vienos „dienos baudos“ vertė.
Iš mėnesinių asmens pajamų po mokesčių yra atimama fiksuota įstatyme nustatyta pragyvenimui reikalinga suma ir papildomos išlaidos už išlaikomus vaikus.
Likusi suma laikoma disponuojamomis mėnesio pajamomis, kuri padalinama iš 60. Gautas skaičius yra vienos „dienos baudos“ vertė.
Galutinis baudos dydis yra gaunamas padauginus paskirtų dienos baudų skaičių iš vienos dienos baudos vertės.
Šiuo metu teisės aktais nustatyta minimali vienos „dienos baudos“ suma yra 6 eurai, o tai reiškia, kad net ir tie, kurių pajamos yra labai mažos arba jie nedeklaruoja pajamų, turi sumokėti minimalią baudą.
Pavyzdžiui, Suomijoje buvo užfiksuota didžiausia istorijoje bauda už greičio viršijimą. 121 tūkst. eurų siekianti bauda buvo skirta vienam multimilijonieriui, kuris viršijo greitį 30 km/h.
Prezidentui tektų mokėti beveik 1 tūkst. eurų?
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip veikia ši sistema, naujienų portalas tv3.lt paskaičiavo, kokio dydžio baudą tektų mokėti Lietuvos prezidentui ir ministrei pirmininkei.
Įsivaizduokime, kad Gitanas Nausėda ir Inga Ruginienė pažeidė kelių eismo taisyklės ir viršijo greitį 28 km/h.
Pagal Suomijos taisyklės už tokį pažeidimą galėtų būti skiriama apie 10 „dienos baudų“.
2025 m. Minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) yra 450 eurų. Tuo metu skiriant alimentus teismuose dažnai laikoma, kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti gali reikėti pusės minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tai reiškia, kad vieno vaiko išlaikymui reikia 519 (1 038 / 2), kurie padalijami abiem tėvams.
Lietuvos prezidentas per mėnesį vidutiniškai uždirba 6 264,78 euro į rankas, o tai reiškia, kad atėmus MVPD jo pajamos siekia apie 5 814,78 euro.
Prezidentas turi dvi dukras, tačiau jų išlaikyti neturi, nes abi yra suaugusios.
Tai reiškia, kad prezidento vienos „dienos bauda“ siektų 97 eurus (5 814,78 / 60), o už tokį pažeidimą G. Nausėda turėtų sumokėti 970 eurų (97 x 10).
Tuo metu I. Ruginienė vidutiniškai uždirba 5 292,54 euro po mokesčių, o atėmus MVPD lieka 4 842,54 (5 292,54–450) euro.
Svarbu nepamiršti, kad premjerė turi du vaikus, o tai reiškia, kad jų išlaikymui gali reikėti bent 519 eurų. Todėl I. Ruginienės disponuojamos pajamos yra apie 4323,54 euro (4 842,54–519), o „dienos bauda“ siektų 72 eurus (4 323,54 / 60).
Tai reiškia, kad už tokį pažeidimą ministrė pirmininkė turėtų sumokėti 720 eurų (72 x 10).
Sistemos kartumą patyrė savo kailiu
„Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius pasidalijo, kad kartą yra susidūręs su Suomijos baudų sistema.
„Su kolega dviese, tačiau skirtingais automobiliais važiavome ir abu padarėme tą patį pažeidimą. Aš – lietuvis ir žinojau, kad tokia sistema yra, o mano kolega – vokietis, kuris nežinojo apie šią sistemą. Abu viršijome greitį, bet nedaug, jokio didelio kriminalo ten nebuvo. Tačiau nustebino, kad labai skirtingas baudas gavome“, – pasakojo jis.
V. Milius prisimena, kad pareigūnams užfiksavus pažeidimą buvo pakviestas į policijos autobusiuką, kur sulaukė klausimų apie savo mėnesines pajamas.
„Autobusiukas iš priekio užfiksavo pažeidimą, mus pasivijo ir sustabdė. Tada po vieną liepė užeiti į autobusiuką, aš ėjau pirmas. Aš žinojau, kad tokia sistema yra ir, kai manęs paklausė, kiek uždirbu per mėnesį, aš pasakiau, kad 500 eurų. Jie tada išsitraukė kažkokią knygelę, joje susirado Lietuvą ir patikrino, ar gali taip būti.
Veiksmas vyko prieš maždaug 6 metus, tai jie įvertino, kad teoriškai, mano atlyginimas toks galėtų būti. Tada dar paklausė, kiek turiu vaikų, o aš pagalvojau, kad jie vis tiek nesužinos tiesos, ir pasakiau, kad 3. Tada jie viską suskaičiavo ir skyrė baudą. Ji, kiek pamenu, buvo 50–70 eurų“, – dalijosi „Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.
Visgi jo kolegai iš Vokietijos teko nemenkai nustebti, kai sužinojo, kokią baudą turės sumokėti.
„Tada mano kolega nuėjo į tą autobusiuką, o iš jo išėjo visas net pabalęs. Aš nesupratau, kas jam yra, nes tie 70 eurų man neatrodė labai didelė bauda. O tada jis pasakė, kad jo bauda – didesnė nei tūkstantis eurų. Pasirodo, jis pasakė teisybę, kiek Vokietijoje uždirba, ir todėl gavo labai didelę baudą“, – pasakojo V. Milius.
Lietuvoje tokia sistema nebūtinai veiktų
Visgi „Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius nėra užtikrintas, ar tokia sistema galėtų veikti Lietuvoje.
„Aš nežinau, ar mes galėtumėme tokią sistemą turėti. Ji įpareigoja, kad žmogaus pajamos būtų lengvai prieinamos, o Lietuvoje tai nebūtinai veiktų. Suomijoje viskas yra labai skaidru, todėl ten niekam nepameluosi – jie matys visus duomenis bazėje. Aš galbūt nepalaikyčiau tokios minties“, – pabrėžė jis.
Anot V. Miliaus, tokia sistema galbūt sudrausmintų tuos žmonės, kuriems dabartinės fiksuotos baudos finansiškai nieko nereiškia. Visgi jis mano, kad itin dideli pokyčiai neįvyktų.
„Gal ji ir sudrausmintų kai kuriuos žmones, kurie nenorėtų mokėti didelių baudų, o dabar jiems tos skirtos baudos mažai reiškia, nes sumos nėra didelės. Visgi apklausos rodo, kad net tiems žmonės, kuriems bauda atrodo labai menkavertė, ją gauti yra vis tiek nemalonu.
Jiems nemalonu gauti tą baudą, nes tai yra papildomi rūpesčiai. Taigi iš esmės žmonės nenori gauti net tos mažos baudos. Suomija yra labiau išskirtinumas nei taisyklė“, – atkreipė dėmesį V. Milius.
Taip pat, jo nuomone, tokia sistema nepadarytų didelio poveikio ir labiau finansiškai pažeidžiamiems gyventojams, nes ir dabar baudos Lietuvoje nėra didelės.
„Baudos Lietuvoje nėra tokios didelės, kad žmogus padaręs nedidelį nusižengimą staiga bankrutuotų. Jei Lietuvoje labai pakeltų baudas ir dėl to didėtų socialinė atskirtis, tada tokia sistema būtų reikalinga“, – pastebėjo „Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius.
Baudas ir toliau mokėtų tik sąžiningi gyventojai
Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad Lietuvos policijos duomenimis, nuožmiausi KET pažeidėjai nusižengimus daro su menkavertėmis transporto priemonėmis. Be to, tokie asmenys dažniausiai niekur nedirba ir neturi turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis baudos išieškojimas.
Būtent todėl ministerija nemano, kad tokia sistema Lietuvoje duotų kažkokios naudos.
„Todėl nuobaudos nepasiektų savo tikslo (neigiamų finansinių pasekmių pažeidėjui ir elgesio pokyčių). Taigi „progresyvios baudos“ modelis Lietuvoje vargu ar pasiteisintų, nes baudas ir toliau mokėtų tik sąžiningi KET pažeidę vairuotojai“, – pabrėžė VRM.
Ministerija nurodė, kad pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas, kuris lemia net 40 proc. visų mirtimis pasibaigusių eismo įvykių.
Būtent todėl yra reikalinga intensyvi eismo saugumo kontrolė.
„Tačiau, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją keliuose, yra būtinos kompleksinės ir efektyvios priemonės, kurios pirmiausiai užkirstų kelią daryti daugkartinius nusižengimus.
Pažymėtina, kad prevencija – viena svarbiausių ir efektyviausių įrankių tokioje multifunkcinėje sistemoje, kaip susisiekimo infrastruktūra. Švietimas ir kryptingas ugdymas gali duoti ilgalaikį rezultatą – atsakingą vairavimo kultūrą“, – pabrėžė VRM.
