Ministras akcentuoja, jog rengiant konkursą investuotojus pavyko pritraukti varžytis ne dėl valstybės paramos ir subsidijų, o teikiant naudingiausią finansinį pasiūlymą bei sumokant vystymo įmoką.
„Išaugus kapitalo skolinimosi kaštams, įrangos kainoms, o elektros kainoms beveik sugrįžus į prieškrizinį lygį, situacija atsinaujinančios energetikos vystymui tapo mažiau patraukli. Nepaisant to, mums pavyko įtikinti vystytojus investuoti Lietuvoje – manau, tai didelė sėkmė“, – ministerijos pranešime teigė D. Kreivys.
Ministro teigimu, konkursas žymi naujo etapo pradžią Lietuvos energetikos istorijoje.
„Sėkmingai įvykęs aukcionas dėl teisės vystyti jūrinio vėjo parką – svarbus įsipareigojimas Lietuvos energetiniam savarankiškumui ir saugumui, kuris taip pat atneš naudą ekonomikai ir vartotojams“, – teigė D. Kreivys.
Pasak energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės, vietinės gamybos trūkumas yra didelis iššūkis energetiniam ir nacionaliniam saugumui, o „jūrinis vėjas uždengs paskutinę skylę generacijos trūkume“.
Aukciono nugalėtojas oficialiai bus paskelbtas tik rugsėjį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija patvirtins, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
D. Kreivys anksčiau yra sakęs, kad valstybės lūkestis rengiant vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje aukcionus yra valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis“ sėkmė.
„Ignitis grupė“ dar 2020 metų rugsėjį paskelbė pasirinkusi strateginę partnerę jūros vėjo parkų projektams – vieną didžiausių jų vystytojų pasaulyje „Ocean Winds“, kurią taip pat metais įkūrė Europos energetikos lyderės „Engie“ bei EDPR, tuo metu valdžiusios apie 30 GW galios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pajėgumus visame pasaulyje. „Ocean Winds“ būstinė yra Madride, Ispanijoje.
Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo aukciono rezultatų.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų.
Už energetiką atsakingų šalies institucijų lūkesčiu abu parkus pastatyti iki 2028 metų anksčiau abejojo dalis rinkos dalyvių, tarp jų ir „Ignitis renewables“ vadovas Th. Aelensas. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.