„(Jūrinio – BNS) vėjo efektyvumas yra žymiai aukštesnis negu sausumos. (Jūrinis – BNS) vėjas konkuruoja kainomis pilnai su sausuma, plius vėjas jūroje turi labai aukštą stabilumo lygį“, – trečiadienį susitikime su opozicinių „valstiečių“ frakcija Seime teigė D. Kreivys.
Tai jis sakė atsakydamas į parlamentaro Dainiaus Kepenio klausimą apie galimą jūrinių vėjo parkų neatsiperkamumą.
„Kad neatsiperka ar panašūs dalykai – nėra klausimo. Vidutinė kaina šiai dienai jūros (jūroje pagamintos elektros – BNS) žiūrint į aukcionus yra apie 60 eurų už megavatvalandę – tai yra apie šeši centai (už kilovatvalandę – BNS). Tai rodo labai aiškiai, kad atsiperkamumas yra pakankamai geras“, – teigė D. Kreivys.
Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis yra paskaičiavęs, kad jūros vėjo gaminamos elektros savikaina su aptarnavimo kaštais bus didesnė nei 10 centų už kWh.
„Nėra pigu jūroje vėją gaudyt. Tą sako visos LCOE (bendros išlygintos elektros energijos gamybos sąnaudos – BNS) studijos“, – feisbuke rašė R. Kuodis.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę paskelbė pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje vystymo be valstybės paramos – tai yra komerciniais pagrindais – konkursą.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
