• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nors po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

REKLAMA

Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Išsami informacija apie mėšlo ir srutų tvarkymą – departamento parengtoje atmintinėje.  

Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekelia pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku. 

Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą. 

REKLAMA
REKLAMA

Tręšimo normos ir terminai 

Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis, ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha. Laikoma, kad 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto. 

REKLAMA

Draudžiama mėšlą,  srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. su šiomis išimtimis: 

Nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc. Azoto kiekis dirvoje negali viršyti 40 kg/ha, ir draudžiama skleisti mėšlą ir srutas arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto. 

REKLAMA
REKLAMA

Nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.), tačiau mėšlas ir srutos negali būti skleisti arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto. 

Draudžiama mėšlą,  srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės. 

Pūdymus, pievas, ganyklas ir žiemkenčius galima tręšti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus kukurūzus, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.). 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis, jeigu atstumas iki gyvenamojo namo yra mažesnis nei 100 m, nebent yra gyventojo rašytinis sutikimas. Arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos reikalingas seniūnijos sutikimas. 

Tręšiant mėšlu ir srutomis turi būti naudojama tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai ir vėjui pučiant nuo apgyvendintų vietovių. 

REKLAMA

Reikalavimai šiaurės Lietuvos karstiniame regione 

Tręšiant šiaurės Lietuvos karstiniame regione (pvz., Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio regiono), būtina laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų. 

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir telkinių pakrantės apsaugos juostos reikalavimai 

Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų. 

REKLAMA

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama skleisti mėšlą ir srutas neįterpiant jų į gruntą. 

Asmenys, transportuojantys mėšlą ir srutas, privalo naudoti tinkamą techniką, imtis priemonių, kad mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką ir neužterštų kelių. 

Tręšiant skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims. 

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų