Jei pataisos būtų galutinai priimtos, atsiimant sukauptus pinigus už dalį jų teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi galutinai į rankas žmogus gaus mažiau pinigų, negu yra jo sąskaitoje pensijų fonde.
Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 96 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, o susilaikė 7.
Konservatorių projektas, parengtas ministerijoje
Įstatymų pataisas oficialiai registravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Mindaugas Lingė, Jurgis Razma ir Paulė Kuzmickienė.
Tačiau dokumentų metaduomenys rodo, kad juos parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų grupės vadovė Inga Buškutė.
Kaip žinoma, iki šiol net mirtinai sergantys ir pensijos tikrai nesulauksiantys gyventojai negali nutraukti pensijų kaupimo sutarties ir prieš mirtį pasinaudoti savo pinigais.
Prieš kurį laiką Konstitucinis Teismas nusprendė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja tai, kad galiojantis įstatymas nenumato jokios galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo anksčiau laiko.
Dėl to, siekdama pakeisti įstatymą, Socialinės apsaugos ir ministerija siūlė kelis skirtingus pataisymus, rengė įvairias diskusijas šiuo klausimu. Tačiau galutinis projektas Seime strigo.
Nepaisant to, pirmadienį naują įstatymo projektą registravo minėti parlamentarai.
Jame numatomos trys išimtys, kada nesulaukus pensijos būtų galima nutraukti kaupimą:
- kai žmogui prireikia paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms;
- kai žmogus serga liga, įtraukta į sunkių ligų sąrašą;
- dalyviui nustatytas 70 proc. ir didesnis netektas dalyvumas (70 proc. ir didesnis netektas darbingumas; I invalidumo grupė).
Siūlo lengvesnį kaupimo atsisakymą
Pataisomis teikiami ir kiti siūlymai. Pavyzdžiui, atsisakyti periodiškai kartojamo įtraukimo į pensijų kaupimą kas 3 metus iki asmeniui sukaks 40 m. T. y. siūloma nustatyti, kad asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami 1 kartą, o, jei atsisako dalyvauti, įtraukimas pakartojamas dar 1 kartą po 3 metų.
Be to, siūloma nustatyti galimybę stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams kas 10 metų, vietoj šiuo metu galiojančio vienkartinio 12 mėnesių laikotarpio.
Pataisomis siūloma dvigubai padidinti vienkartinės išmokos ribą, iki kurios kaupimo dalyviai sukakus pensiniam amžiui patys galėtų rinktis, kokias išmokas jie nori gauti – vienkartinę ar periodines išmokas. Šiuo metu tai yra lėšos nuo 5 403 eurų iki 10 807 eurų.
Kaip apmokestins dalį išmokos
Galiausiai kartu teikiamos ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Jose numatoma, kad nėra apmokestinama išmokėto pensijų turto dalis, lygi į pensijų kaupimo fondą pervestoms privalomojo socialinio draudimo įmokoms, taip pat kitoms sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai.
Dabar jokios išmokos iš pensijų fondų nėra apmokestinamos. Tačiau, sprendžiant iš įstatymo pataisų, išsiimant jas anksčiau laiko daug kam teks mokėti GPM.
Sprendžiant iš pataisų teksto, 20 proc. mokestis bus taikomos sumoms, kurios viršys socialinio draudimo įmokų sumą. Kitaip tariant, turėtų būti apmokestinama papildoma kaupimo įmoka iš valstybės biudžeto, taip pat visas gyventojo turto vertės prieaugis.
Pavyzdžiui, žmogus yra sukaupęs ir norėtų išsiimti 10 tūkst. eurų, kurie yra sukaupti jo sąskaitoje fonde.
Tarkime, jis yra sumokėjęs 4 tūkst. eurų įmokų, už jį iš valstybės biudžeto sumokėta dar 4 tūkst. eurų, o 2 tūkst. eurų yra turto vertės prieaugis dėl pabrangusių sukauptų apskaitos vienetų.
Tokiu atveju už 4 tūkst. eurų, kurie buvo sumokėti socialinio draudimo įmokomis, mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikės.
Tačiau likę 6 tūkst. eurų bus apmokestinti 20 proc. tarifu, kas būtų 1200 eurų. Vadinasi, atėmus mokestį, žmogui būtų išmokėta 8800 eurų.