Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Įprastai darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę.
Visgi remiantis Darbo kodeksu, kai kurie darbuotojai turi teisę į pailgintas atostogas. Pavyzdžiui, darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų. Neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos atostogos.
Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
Ilgiausios atostogos – pilotams
Pailgintos atostogos, priklausomai nuo darbo srities, gali trukti nuo 25 iki 41 darbo dienos.
Ilgiausiai atostogauti gali pilotai, navigatoriai, orlaivių vadai, skraidantieji inžinieriai, skraidantieji operatoriai, orlaivių palydovai. Jų atostogų trukmė – 41 darbo diena, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę.
Tiesa, jiems keliama dar viena papildoma sąlyga – būtina pasiekti tam tikrą bendrą skrydžių laiką, kuris gali svyruoti nuo 120 iki 350 valandų per metus.
Pailgintos atostogos suteikiamos ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ skrydžių vadovams, vyresniesiems skrydžių vadovams, instruktoriams, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkams, tačiau atostogų trukmė čia siekia 35 darbo dienas, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę ir teikė oro navigacijos paslaugas ne mažiau nei nurodytas valandų skaičius.
Į pailgintas atostogas teisę turi ir dalis švietimo srityje dirbančių darbuotojų. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų pagalbos mokiniui specialistų, kiti mokyklų, psichologinių, pedagoginių psichologinių tarnybų, vaikų globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų pedagogų atostogų trukmė – 40 darbo dienų.
Mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai atostogauja – 40 darbo dienų, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai – 30 darbo dienų.
Sveikatos priežiūros specialistai taip pat atostogauja ilgiau. Priklausomai nuo srities, kurioje dirbama, atostogų trukmė gali svyruoti nuo 25 iki 30 darbo dienų. Pavyzdžiui, teikiantys skubiąją medicinos pagalbą turi teisę į 27 darbo dienų atostogas, psichologai, dirbantys socialinės globos įstaigose, – 30 darbo dienų.
Jūrininkai, dirbantys Jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita specialia žvejyba, atostogauja 25 darbo dienas.
Vyriausybė yra patvirtinusi ilgesnes ir kai kurių Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų atostogas. Atsižvelgiant į darbo pobūdį, atostogos čia gali trukti nuo 25 iki 30 darbo dienų. Pavyzdžiui, dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, turi teisę į 25 darbo dienų atostogas, dirbantys esant jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui ir tiesiogiai vykdantys darbus ar operacijas panaudoto branduolinio kuro ir didelio radioaktyvumo specialių dirbinių tvarkymo srityje – 30 darbo dienų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai, kurie pagal jų pareigybės aprašymus ima mėginius ir atlieka cheminius, ekotoksikologinius, hidrobiologinius ir radiologinius tyrimus bei matavimus gali išeiti kasmetinių atostogų, kurių trukmė 25 darbo dienos.
Reikėtų ilgesnių atostogų?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė tikina, kad pastaruoju metu vykstantys svarstymai dėl šventinių dienų paskelbimo labiau panašu į politikavimą.
„Papildoma šventinė diena irgi gerai, jokiu būdu nesakau, kad tai blogai, jeigu tik politikai nusprendžia, kad reikia papildomos šventinės dienos, mes visada esame už. Tiesiog nereikia pradėti politikuoti ir pradėti kaitalioti vieną dieną į kitą. Tai visiškai nesuprantamas noras, jeigu nusprendei, kad reikia dar vienos šventinės dienos, tai taip ir daryk, bet nepradėk kaitalioti – tai atrodo kaip tikras politikavimas“, – sako I. Ruginienė.
Visgi ji pabrėžia, kad tokios papildomos šventinės nedarbo dienos yra tik trumpalaikės priemonės, tačiau jei kalbama apie tai, kad darbuotojams reikėtų ilsėtis daugiau, reikėtų spręsti esminę problemą – kasmetines atostogas.
„Kasmetinių atostogų trukmė Lietuvoje yra mažiausia, kokia nustatyta Europos Sąjungos (ES). Kitos vakarų šalys jau seniai turi nuo 25 iki 35 darbo dienų kasmetinių atostogų ir mes jau galėtumėme taip pat pradėti eiti ta linkme pridedant 2–4 dienas prie kasmetinių atostogų“, – pasakoja I. Ruginienė.
Anot jos, tokiu atveju darbuotojai patys turėtų galimybę pasirinkti, kada išnaudoti atostogas – per šventines dienas, vasarą ar kitu metu, esant poreikiui. I. Ruginienė tikina, kad toks kelias būtų kur kas progresyvesnis, nei dabartinis.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad ilgesnės atostogos būtų naudingos ne tik patiems darbuotojams, bet ir visai ekonomikai.
„Suteikti darbuotojams ilgesnes atostogas yra efektyviau nei paskelbti dar vieną šventinę dieną. Tokiu atveju tiek darbdaviai gali lanksčiau planuoti darbo procesą, tiek darbuotojai turi laisvę pasiimti atostogas tada, kada jiems reikia“, – sako ekonomistas.
Pasak jo, suteikiant ilgesnes atostogas darbuotojams padidinamas visos ekonomikos efektyvumas. Ž. Mauricas pateikia pavyzdį, kad vasarą Lietuvos laisvalaikio paslaugų sektorius kenčia nuo vadinamojo savaitgalio efekto – savaitgaliai sulaukiama žmonių perteklius, didžioji dalis apgyvendinimo įstaigų būna perpildytos, o darbo dienomis paklausa nedidelė. Visgi esant ir tokiai situacijai darbuotojus išlaikyti, atlyginimus mokėti vis tiek reikia.
„Jei žmonės vasarą atostogautų ilgiau, poilsiautojų srautai pasiskirstytų tolygiau ir visiems nuo to būtų tik geriau – gyventojai pigiau galėtų gauti paslaugą, nes savaitgaliais visur didesnės kainos ir verslui būtų patogiau, nes srautai būtų tolygesni“, – aiškina Ž. Mauricas.
Jis pabrėžia, kad valstybės švenčių metu priešingai nei per ilgesnes atostogas, besiilsinčių žmonių srautai vienu metu subėga į tam tikras įstaigas, o tai kelia tam tikras stresines situacijas darbuotojams, krūvis būna didžiulis. Tokiais atvejais išsibalansuoja ekonomika.
„Skandinavų šalyse įprasta atostogauti vieną mėnesį vasarą, o po to dar papildomai imti rudens ir žiemos atostogas, o kartais dar net ir pavasario. Tai iš viso atostogos ten trunka apie 7 savaites, taigi manyčiau, kad toks modelis būtų palankesnis ir Lietuvai“, – svarsto „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Ž. Mauricas taip pat pamini ir tai, kad dažnai, kai šventinė diena yra susijusi su konkrečiai Lietuvai svarbiomis datomis, didelė dalis žmonių vis tiek privalo dirbti, jei jie yra, pavyzdžiui, tarptautinės įmonės, kuri aptarnauja Jungtinės Karalystės, Vakarų Europos ar Skandinavijos įmones.
Ilgesnės atostogos efektyvesniam darbui
LPSK pirmininkė I. Ruginienė tikina – Lietuvoje vyrauja tokia kultūra, kai žmogus privalo dirbti daug ir efektyviai, o atostogos neretai traktuojamos kaip našta darbdaviui.
„Darbdaviai norėtų, kad darbuotojai dirbtų be sustojimo 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Tačiau matydami situaciją šalyje, kai atlyginimai nėra tokie orūs ir dažniausiai žmogui, kad išlaikytų šeimą, reikia dirbti ne vienam darbe, o kartais pasitelkti ir antrą, ir trečią, tai iš tiesų galima pasakyti, kad lietuviai dirba labai daug, o ilsisi mažai“, – sako I. Ruginienė.
Anot jos, tokia vyraujanti situacija gali sukelti ir ilgalaikes pasekmes. Dėl didelio darbo jėgos trūkumo, nutolinamo pensinio amžiaus jau privalu galvoti apie tai, kad žmonės turi kuo ilgiau išlaikyti aktyvų darbinį amžių.
„Turime kuo ilgiau išlaikyti savo darbinį amžių ir ne tik, kad darbinį, bet aktyvų darbinį amžių ir tai galime padaryti tik derindami darbo ir poilsio režimą“, – įsitikinusi LPSK pirmininkė.
Ekonomistas Ž. Mauricas svarsto, kad trumpesnes atostogas Lietuvoje nei kitose Vakarų ar Skandinavijos šalyse lemia kelios priežastys. Viena jų – baimė galimai prarasti tarptautinį konkurencingumą, nes didžioji dalis mūsų kaimyninių šalių darbuotojų taip pat turi 20 darbo dienų atostogas. Kita priežastis – vis dar siauras suvokimas apie poilsio svarbą darbuotojui.
„Turbūt tai gali lemti ir supratimo trūkumas, kad pailsėjęs darbuotojas dirbs efektyviau. Ir nebūtinai didesnis skaičius atostogų dienų lemia mažesnę per metus sukuriama to darbuotojo pridėtinę vertę.
Žinoma, tas mąstymas po truputį keičiasi, todėl Lietuvai dabar yra puiki proga mąstyti apie galimą atostogų ilginimą. Aišku, ne iš karto iki Skandinavijos lygio, bet apsvarstyti pridėti po vieną ar dvi dienas prie atostogų jau tikrai būtų galima“, – svarsto Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie vis daugiau sąmoningumo įgyjančią visuomenę, ekonomistas priminė, kad jau ir dabar yra nemažai įmonių, kurios daro įvairius eksperimentus – trumpina darbo laiką, ypač penktadieniais, arba įveda net keturių darbo dienų savaitę. Dalis jų darbuotojams taip pat suteikia papildomą atostogų dieną kaip motyvacinę priemonę.
