Pasak LSA prezidento Audriaus Klišonio, 2025-2027 metų Kelių plėtros ir priežiūros programoje (KPPP) kitais metais numatyta 90 mln. eurų lėšų mažiau nei šiemet.
A. Klišonio teigimu, jei kelių finansavimas 2026 m. mažės, tai, kad didesnę KPPP dalį planuojama skirti savivaldybėms, reikšmės neturės.
„Jei programos finansavimas mažės, nesvarbu, kad didėja dalis atitenkanti savivaldybei, kadangi pačios lėšos faktiškai liks tokios pačios ar net mažesnės“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis.
Kaip teigia savivaldybių atstovas, sausį buvo priimtas sprendimas, kad 2026 metais savivaldybėms atiteks 43 proc. KPPP lėšų vietoje 38 proc., kurie savivaldybėms buvo numatyti šiemet.
„Jei KPPP fondas sumažėja – savivaldybės lieka apgautos“, – spaudos konferencijoje teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Tiesa, pasak jo, KPPP sąmata yra preliminari, tad šiuo metu nėra visiškai aišku, kiek lėšų programą sudarys kitąmet, aiškumo esą trūksta ir dėl Kelių fondo finansavimo.
Sektoriaus atstovų teigimu, siekiant užtikrinti Kelių fondo veiksmingumą, jau 2026 m. jame turėtų būti numatyta tvirta finansinė bazė – bent 150–180 mln. eurų pajamų iš aiškiai apibrėžtų šaltinių ir galimybė skolintis. Vis dėlto kol kas neaišku, ar Kelių fondo įstatyme numatyti lėšų šaltiniai visa apimtimi pasieks fondą.
„Mes nežinome, ar Kelių fondas bus papildomas finansavimo šaltinis, kuris padidins buvusį finansavimą, ar jis visgi bus šaltinis, dėl kurio mažės Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) lėšos. Jei taip nutiktų, visas darbas, kurį darė (Eugenijaus Sabučio vadovaujama – ELTA) Susisiekimo ministerija, kad Seimas priimtų Kelių fondo įstatymą – nueitų per nieką ir taptų bevertis“, – tikino Š. Frolenko.
Sektoriaus atstovai išdėstė savo viziją
Kelių sektoriaus atstovai bendrai išdėstė keletą reikalavimų, kad priėmus Kelių fondo įstatymą, bendras kelių finansavimas, ypač savivaldybėms, nenukentėtų.
„Lietuvos keliai“ mano, kad turėtų būti išlaikytas KPPP finansavimas – 540 mln. eurų, o Kelių fondas turėtų bent 150 mln. eurų aiškių pajamų bei galimybę skolintis.
„Žinome, kad 160-180 mln. eurų nėra pakankamos lėšos, kad būtų galima padaryti reikšmingą pokytį keliuose, tad opcija skolintis - būtina“, – teigė Š. Frolenko.
Anot jo, kitais metais taip pat privalo startuoti jau ilgai žadėtas, tačiau teismuose strigęs e-tolling‘as ir mokamų kelių priežiūrai naudoti tik naujos sistemos bei vinječių surenkamas lėšas. Valstybinės reikšmės kelius tuo metu asociacijos siūlo finansuoti kitomis Kelių fondo bei KPPP lėšomis.
ELTA primena, kad Seimas per praėjusią pavasario sesiją nusprendė nuo kitų metų steigti Valstybinį kelių fondą.
Jam kasmet po 60 mln. eurų ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio. Po 30 mln. eurų numatoma surinkti iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones.
23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 m. valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių 583,2 mln. eurų bus skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
