„Maždaug bus 10 procentų už pusę metų atsilikimas nuo praėjusių metų, tikslių skaičių dar nėra“, – antradienį BNS sakė A. Latakas.
Pirmąjį 2022 metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 18,1 mln. tonų krovinių – 18 proc. mažiau nei 2021 metais.
Pasak A. Latako, vertinant pastarųjų metų tendencijas labiausiai jaučiama trąšų, kurios anksčiau uoste sudarė didelę dalį krovinių, stoka.
„Visuomet žiūrime į praeitus metus, kas čia įvyko, aiškiai matosi, kad turbūt bus apie 1,7 milijono tonų trąšų trūkumas, palyginant su praėjusiais metais, tai maždaug toks ir atsilikimas. Visi kiti kroviniai šiek tiek suniveliavo, jie nenukrito, nors taip pat paveikti sankcijų, jie leido kažkiek susibalansuoti“, – teigė A. Latakas.
„Trąšų kiekis, aišku, jis uoste buvo ženklus – 32 procentai trąšų krova (sudarė visos uosto krovos – BNS), ir kai ji tiek sumažėja, tai ji kaip milžiniškas inkaras laivą veikia“, – pridūrė uosto vadovas.
Baltarusijos kalio trąšų gamintojo „Belaruskalij“ produkcijos krova Klaipėdos uoste sustabdyta 2022-ųjų vasarį – apie 11 mln. tonų per metus jų krovė Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas.
Per penkis šių metų mėnesius krova uoste siekė 13,7 mln. tonų – 11 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai: birių krovinių sumažėjo 20 proc., generalinių – 7 proc., skystųjų skystų krovinių – 6 proc., o konteinerių krova augo 19 proc.
A. Latakas sako, kad kol kas nepavyko pritraukti daugiau krovinių iš Kazachstano, nes neišspręsta jų gabenimo į Klaipėdą problema.
„Reikia laukti – yra gana sudėtinga su Kazachstanu ir viskas yra suprantama: krovinio lyg ir būtų, yra normalių krovinių, priimtinų mūsų uostui, – tai tos pačios trąšos, tie patys metalai, su jais mūsų uosto įmonės moka dirbti ir turi įrangą ir visas galimybes, bet atvažiavimo klausimas yra labai sunkus – kaip atvažiuoti su dideliu kiekiu krovinio. Su nedideliais kroviniais vienaip ar kitaip galima“, – kalbėjo A. Latakas.
Siekiant skatinti dvišalę prekybą pernai Kazachstane viešėjo Vyriausybės ir verslo delegacijos.
Direkcijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį krovinių iš Kazachstano Klaipėdoje krauta 4,4 karto daugiau nei prieš metus – 63,1 tūkst. tonų, daugiausiai tai įvairios žaliavos, geležies lydiniai, trąšos, naftos ir maisto pramonės produktai.
Apie 90 proc. krovinių iš Kazachstano į Klaipėdą atvežama geležinkeliu, likę – kelių transportu.
Klaipėdos uosto vadovas: papildomų pajamų direkcija kol kas uždirba nedaug
Akcine bendrove šiemet tapusi ir didesnes komercines veiklos galimybes įgijusi Klaipėdos uosto direkcija didelių verslo projektų dar nepradėjo – tam reikia laiko, sako uosto vadovas Algis Latakas.
Jo teigimu, kol kas generuojamos tik nedidelės papildomos pajamos, gaunamos už narų ir turimų laivų nuomos paslaugas.
„Mūsų tikslas yra, ką mes bedarytume, turėti iš to naudą ir akcininkui grąžą, matyt, šie dalykai bus ateityje. Šiandien, ką darome – mūsų kai kurios struktūros – laivai, narai – tas turtas yra panaudojamas tam tikrai veiklai, bandome iš to užsidirbti papildomų pinigų, bet tai yra maži dalykai. Dėliojamės, ir aš galvoju, kad greitu metu mes turėsime ir didesnių dalykų“, – sakė A. Latakas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau BNS sakė, kad Klaipėdos uostas ateityje gali investuoti į užsienio uostų terminalus, tarp jų – ir į Rusijos karo sugriautus Ukrainos uostus.
A. Latako teigimu, tokiems dideliems projektams dėl jų sudėtingumo reikia daugiau laiko ir priemonių, todėl jie užtrunka.
„Mes dabar turime didesnę komercinę galimybę, galvojame apie tai, bet tai nevyksta greitai, norint gerą komerciją daryti, reikia priemonių tam tikrų turėti, matyt, ir čia bus tam tikri proveržiai. Mes tikrai į tą esame susikoncentravę, tai nėra toks paprastas dalykas. Nenorime daryti vien dėl to, kad daryti“, – teigė jis.
Anot uosto vadovo, didesnės pajamos iš komercinės veiklos siejamos ir su laivo, skirto surinkti atliekas iš į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų, įsigijimu – direkcijos užsakymu jį už 10,9 mln. eurų projektuos ir statys Estijos bendrovė „Baltic Workboats“ ir Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonė Vakarų Baltijos laivų statykla.
„Čia jau gimsta priemonės, kuriomis galima daryti didesnį verslą, skaičiuojantį didesnes pajamas“, – teigė A. Latakas.
Iš valstybinės įmonės į valstybės kontroliuojamą akcinę bendrovę Uosto direkcija pertvarkyta nuo šių metų, vadovo vertinimu, darbas pakeitus statusą pirmąjį pusmetį vyksta sklandžiai.
„Aš manau, kad sklandžiai, nes ir parengiamasis mūsų laikotarpis buvo gana sklandus. (...) Tas pusmetis yra paruošiamųjų dokumentų – įstatai, nuostatai, reglamentas, supratimas, kaip dirba dvilypė struktūra, kai yra ir valdyba, ir stebėtojų struktūra. Yra daug dalykų, prie kurių teks priprasti, tam tikrus kampus turėsime „apsišlifuoti“, kad būtų sklandūs, nesidubliuotų, būtų lankstūs, nebūtų sudėtingų biurokratinių dalykų“, – kalbėjo A. Latakas.
Pernai Uosto direkcija direkcija uždirbo 24,5 mln. eurų grynojo pelno, ji valstybei sumokėjo 7,7 mln. eurų dividendų, 14,2 mln. eurų pelno konvertuota į įmonės akcijas.
2021 metais direkcijos pelnas siekė siekė 36,3 mln. eurų, dividendams skirta 21,7 mln. eurų.
