Jų darbo specifika – nuolatinė parengtis, nenuspėjami maršrutai ir didelė rida. Kitaip nei administracijai skirtas transportas, kurio maršrutus ir stovėjimo laiką galima lengvai planuoti, policijos patrulių automobilis negali kelias valandas stovėti įkrovimo stotelėje.
Vis dėlto, ar šiuolaikinis elektromobilis, nepaisant technologinės pažangos, jau yra pajėgus atliepti šiuos specifinius, gyvybiškai svarbius pareigūnų tarnybos reikalavimus? Ar įmanoma, kad Lietuvos policija galėtų sklandžiai integruoti elektromobilius į savo kasdienę veiklą?
Naudojimo galimybės – ribotos
Iš beveik 1,8 tūkst. Lietuvos policijos eksploatuojamų transporto priemonių, visiškai elektrinės yra keturios: 2019-ųjų „Hyundai Ioniq“ bei naujesni „Škoda Enyq“, „Kia EV6“ ir „VW ID.4 GTX“.
Vis dėlto automobiliai yra nenaudojami svarbiausioms policijos funkcijoms – reaguoti į iškvietimus, patruliuoti ar persekioti pažeidėjus. Jie naudojami ramesnėms, logistinio pobūdžio užduotims. Pavyzdžiui, bendruomenės pareigūnų veiklai, eismo saugumo prevencijai ar kriminalistiniams tyrimams.
Policijos atstovai pabrėžia, kad elektromobiliai galėtų būti plačiau naudojami administracinėms reikmėms, bet jie kol kas negali pakeisti automobilių su vidaus degimo varikliais atliekant svarbiausias reagavimo funkcijas.
Teigiama, elektromobiliai geriausiai tinka „paprastoms užduotims vykdyti, nereikalaujančioms greičio, didelių atstumų, nedirbantys 24/7 režimu ir pan.“ Pagrindinės kliūtys, trukdančios platesniam pritaikymui, yra Lietuvos klimato sąlygos, kai neigiama temperatūra žiemą daro kritinę įtaką akumuliatorių efektyvumui.
Taip pat specifinius reikalavimus atitinkančių modelių, pavyzdžiui, visais ratais varomų elektrinių furgonų, trūkumas rinkoje. Be to, nepakankamai išvystyta greitojo įkrovimo stotelių infrastruktūra, ypač regionuose, neatitinka reikalavimo užtikrinti nuolatinę parengtį.
Prioritetai – kitokie
Technologinius apribojimus papildo ir esminis ekonominis veiksnys – policijos biudžetas. Lietuvos policijos atstovai pripažįsta, kad dėl ribotų finansinių galimybių laiku neatnaujinamas net ir pagrindinis automobilių parkas.
Tad investicijos į brangesnius elektromobilius, kurie dar negali atlikti kritinių funkcijų, atrodytų ekonomiškai nepamatuotos.
Dėl šios priežasties policija laikosi aiškios strategijos ir intensyviam darbui, kai per metus nuvažiuojama po 60–100 tūkst. kilometrų, „labiausiai pasiteisinęs sprendimas yra modeliai su dyzeliniais varikliais“.
Ateities perspektyvoje policija neatmeta galimybės didinti elektromobilių skaičių administracinėms reikmėms, tačiau pabrėžia, kad tai priklausys nuo finansavimo.
Pokyčiai reagavimo pajėgose būtų svarstomi tik tada, kai rinka pasiūlytų policijos reikalavimus atitinkančius modelius, o šalies įkrovimo infrastruktūra pasiektų reikiamą lygį.
Kaimynių šalių patirtys – įvairios
Artimiausių Lietuvos kaimynių patirtis atspindi bendrą regiono specifiką, kur atšiauresnis klimatas ir retkarčiais ribotas įkrovimo stotelių tinklas už didžiųjų miestų ribų tampa natūraliu barjeru spartesnei plėtrai.
Štai, Latvijoje ir Estijoje policijos parkų elektrifikacija yra dar ankstyvesnėje stadijoje. Abi šalys kol kas neskuba investuoti į elektrinį transportą, laukdamos brandesnių technologijų.
Šiek tiek drąsesnį žingsnį žengia Lenkijos policija, kurios pajėgos regione yra vienos didžiausių, tačiau elektromobilius naudoja tik specifinėse situacijose.
Pavyzdžiui, neseniai Lodzės vaivadijos policija įsigijo 26 elektrinius „Peugeot e-Rifter“ furgonus, skirtus kriminalistikos technikams, ir tai puikiai iliustruoja nišą, kuriai elektromobiliai tinka geriausiai – logistinėms, planuotoms ir didelio greičio nereikalaujančioms užduotims.
Skandinavijos šalys, kuriose elektromobilių paklausa dažnai stebina net ir didžiausius automobilių rinkos ekspertus, elektromobilių naudojimą policijos reikmėms vertina skirtingai. Štai, Švedijos policija atliko išsamius specialiai patruliams pritaikytų elektrinių „Volvo“ visureigių bandymus, tačiau rezultatai nuvylė.
Pasak leidinio „Teknikens Värld“, pagrindinė problema buvo ne tik baterijos ištvermė šaltyje. Pilnai aprūpinti policijos įranga, elektriniai „Volvo“ tapo per sunkūs. Dėl didelio svorio nukentėjo jų valdymas staigiuose posūkiuose ir pailgėjo stabdymo kelias, o tai ypač svarbu persekiojimo metu.
Pareigūnai taip pat skundėsi, kad realiomis sąlygomis, įjungus švyturėlius, radijo ryšį ir kitą įrangą, nuvažiuojamas atstumas sumažėdavo taip drastiškai, kad kildavo rizika nebaigti užduoties. Dėl šių priežasčių Švedijos policija priėmė sprendimą kol kas atsisakyti elektromobilių pirkimo patruliavimo funkcijoms ir toliau pasikliauja dyzeliniais automobiliais.
Savo ambicijas turėjo apmažinti Škotijos policija, kuri siekė iki 2030 metų sukurti ultra žemos emisijos reagavimo parką. Remiantis Glosteršyro policijos patirtimi, pareigūnai, ypač kaimiškose vietovėse, nerimauja dėl baterijos išsikrovimo ir vengia naudoti gyvybiškai svarbią įrangą, baimindamiesi, jog nebegalės tęsti užduoties ar grįžti į nuovadą.
Bene žinomiausias ir dažniausiai cituojamas sėkmės pavyzdys yra Bazelio miesto policija Šveicarijoje.
Dar 2019 metais, kai daugelis teisėsaugos institucijų apie elektromobilius svarstė tik teoriškai, šio miesto policija įsigijo septynis „Tesla Model X 100D“ automobilius, skirtus patruliavimo funkcijoms atlikti.
Nors pradinis sprendimas dėl didesnės įsigijimo kainos sulaukė kritikos, ilgalaikėje perspektyvoje jis pasiteisino su kaupu.
Kaip 2025 metų pradžioje pranešė leidinys „Electrive.com“, atlikti patikrinimai parodė, kad po daugiau nei 100 tūkst. nuvažiuotų kilometrų „Tesla“ automobilių mechaninis dėvėjimasis yra gerokai mažesnis nei anksčiau naudotų dyzelinių automobilių.
Vokietija demonstruoja kitokį, tačiau ne mažiau sėkmingą, modelį – masinę elektrifikaciją ne kritinėms, o pagalbinėms funkcijoms. Žemutinės Saksonijos policija įvykdė vieną didžiausių elektromobilių pirkimų Europoje, įsigydama net 215 „Volkswagen ID.3“ automobilių.
Šie automobiliai nebuvo paversti tradiciniais patrulių automobiliais su švyturėliais. Vietoj to, jie naudojami kaip neženklintos tarnybinės transporto priemonės kriminalinės policijos skyriuose ir administracinėms užduotims.
Kitose didžiosiose ES šalyse, tokiose kaip Ispanija ir Prancūzija, pareigūnai sodinami į hibridinius arba iš tinklo įkraunamus hibridus. Ispanijos Nacionalinė policija pasirinko hibridizacijos kelią, investuodama į didelį skaičių iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių. Šis sprendimas leidžia suderinti du prioritetus: patruliuojant mieste naudojama elektros energija, taip mažinant taršą ir triukšmą, o prireikus vykti į tolimesnę operaciją ar persekiojimą, vidaus degimo variklis užtikrina neribotą mobilumą.
Prancūzijoje taikomas dviejų krypčių modelis, atskiriant miesto ir užmiesčio pajėgas. Nacionalinė žandarmerija, patruliuojanti greitkeliuose ir kaimiškose vietovėse, aktyviai naudoja galingus hibridus, kurie užtikrina didelį greitį ir ištvermę. Tuo metu miestuose veikianti Nacionalinė ir municipalinė policija testuoja ir naudoja mažesnius, visiškai elektrinius automobilius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tačiau tarnaus daug trumpiau ir būsi vergų vergas dėl elektros pakrovimo ypatingai ilgose kelionėse bus nuostabus automobilis.
O ką kalbėti dėl gedimų ir remontų šių automobilių. Jiems nėra autoservisų LT , o remontas brangus ir reikia stoti į eilę kad juos suremontuotų po 3-6-12mėnesių…
Ilga kelionė per kopas su šiais elektromobiliais!!!
