Nors dauguma skurdžiai gyvenusių žmonių nuskurdo dar labiau, milijonierių skaičius išaugo 5,2 proc. iki 56.1 milijono žmonių visame pasaulyje, parodė „Credit Suisse“ tyrimas.
2020 m. daugiau nei 1 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje pirmą kartą tapo milijonieriais. Savo turtus jiems padidinti padėjo atsigaunanti vertybinių popierių rinka ir kylanti nekilnojamo turto kaina.
Kaip praneša „BBC“, ekspertų teigimu, ekonominės pandemijos problemos, atrodo, visiškai nepalietė turto kūrimo. Jie pridūrė, kad mažesnės palūkanų normos ir vyriausybinės paramos programos paskatino „milžinišką turto perkėlimą“ iš viešojo į namų ūkių sektorių. Tai paskatino namų ūkių taupymą, kuris „padidino namų ūkių turtą ir sumažino jų skolas.“
Ypač turtingų asmenų, kurių investicinis turtas viršija 30 mln. JAV dolerių, skaičius 2020 m. visame pasaulyje išaugo 24 proc. Toks augimas yra didžiausias nuo 2003 m.
„Credit Suisse“ teigė, kad jų apytikslis milijonierių skaičius gali būti didesnis nei kitų organizacijų, nes jie į savo skaičiavimus įtraukė ir investuojamą, ir neinvestuojamą turtą, pavyzdžiui namus, kuriuose gyvena jų savininkai.
Anthonis Shorrocksas, ekonomistas ir „Global Wealth Report“ autorius teigė, kad pandemija turėjo: „Ūmų trumpalaikį poveikį pasaulio rinkoms.“ Tačiau jis pridūrė, kad jis truko tik iki 2020 m. birželio pabaigos.
„Pasaulinis turtas ne tik liko stabilus tokio chaoso kontekste, bet ir antroje metų pusėje pradėjo sparčiai augti“, – sakė jis.
Tačiau atskirtis tarp suaugusių asmenų 2020 m. išaugo. A. Shorrockso teigimu, jeigu iš analizės būtų pašalintas turto kainos padidėjimas, pavyzdžiui, būsto kainų augimas: „Tuomet galimai būtų pastebimas pasaulinio namų ūkių turto mažėjimas.“
„Mažesnio turto grupėse turto augimas arba sustojo, arba, daugeliu atveju, regresavo, – aiškino ekonomistas. – Kai kurie pagrindiniai tai lėmę veiksniai, laikui bėgant, patys pasitaisys. Pavyzdžiui, palūkanų normos vėl kažkada pradės augti, o tai sumažins turto kainas.“
Ataskaitoje rašome, kad bendra pasaulinio turto vertė išaugo 7,4 proc. Nuo XXI a. pradžios, žmonių, kurių turtas siekia 10 000–100 000 JAV dolerių, padaugėjo tris kartus – nuo 507 mln. asmenų 2000 m., iki 1,7 milijardo 2020 m. viduryje.
Ekspertų nuomone, šis augimas atspindi: „Didėjantį klestėjimą kylančiose ekonomikose, ypatingai Kinijoje, ir viduriniosios klasės plėtimąsi besivystančiose valstybėse.“
Nannettė Hechler-Fayd‘herbe, „Credit Suisse“ vyriausioji investicijų specialistė, sakė: „Nėra jokios abejonės, kad vyriausybių ir centrinių bankų veiksmai, organizuojant masines pajamų perkėlimo programas, skirtas labiausiai pandemijos paveiktiems asmenims ir įmonėms remti, bei palūkanų normų mažinimas, padėjo sėkmingai išvengti pasaulinės krizės.“
Ji pridūrė: „Centrinių bankų vykdytas palūkanų mažinimas tikriausiai turėjo didžiausią poveikį. Tai svarbi priežastis, kodėl išaugo akcijų ir nekilnojamo turto kainos, o tai tiesiogiai atsispindi mūsų namų ūkių turto vertinime.“
Tačiau ekspertės teigimu, šie veiksmai: „Turėjo nemažą kainą. Valstybių skolos, palyginus su BVP, daugelyje pasaulio šalių padidėjo 20 ar net daugiau procentų. Dosnūs viešojo sektoriaus mokėjimai namų ūkiams reiškė, kad disponuojamos namų ūkių pajamos išliko gana stabilios, o kai kuriose šalyse net gi padidėjo.“
N. Hechler-Fayd‘herbe sakė, kad svarbi priežastis, kodėl išaugo akcijų ir nekilnojamo turto kainos, buvo bankų sprendimas sumažinti palūkanų normas. Tai, kaip teigė specialistė: „Tiesiogiai atsispindėjo mūsų namų ūkių turto vertinime.“