Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Kipro parlamentas atidėjo šiandien ryte numatytą posėdį, kuriame turėjo svarstyti vadinamąjį planą „B“ Kipro finansiniam sektoriui gelbėti. Parlamentarai prašo daugiau laiko susipažinti su įstatymų paketu, kurį sudaro 9 dalys, tačiau Europa įspėja – be plano nebus ir paskolos, todėl šalies bankai grius paskui save nusitempdami visą ekonomiką.
Jei planas „B“ negulės ant Europos centrinio banko stalo iki pirmadienio – taip vadinamos avarinės lėšos nustos varvėti į išdžiuvusius Kipro bankus ir dėl pinigų sausros jie taip ir neatsidarys, nors tai žadėjo padaryti antradienį. Kol kas veikti pavojinga – piliečiai eilėmis laukia atsiimti pinigų.
Kipro užsienio reikalų ministras iš Rusijos grįžo nuleista galva – Rusija antros paskolos neduos. Jų investuotojų esą nedomina pažadas užstatyti jūroje slypinčius dujų telkinius, nes neaišku kada jie bus išgauti ir ar neatiteks kaimyninei Turkijai.
Tuo metu Europos lyderiai ir toliau reikalauja 6 mlrd. eurų mainais už bankams reikalingą 10 mlrd. Eurų paskolą. Jie teigia, kad už savo mokesčių mokėtojų pinigus jie jau pavargo dalinti paskolas. Kipras yra penktas eilėje – todėl tegul pinigų ieško ir pats.
Tačiau Kiprui reikalingos sumos, tiesiog pakeliant vidaus mokesčius, lengvai nesurinksi. Todėl vokiečiai ragina apmokestinti 8 kartus nei Kipras didesnį finansinį sektorių. Sąžiningiau pinigus rinkti iš bankuose pinigus laikančių rusų, nes jie sudaro mažiausiai trečdalį indėlininkų. Dalis įtariami pinigų plovimų – kodėl Europa turėtų gelbėti jų kailį? Tačiau pasiūlytas vienkartinis mokestis liečia ir paprastus Kipro indėlininkus, jie nesupranta pasitikėjimą bankais tirpdančios strategijos.
Dabar politikai kalba apie planą „B“, jo esmė – valstybinis fondas, kuris siūlytų vertybinius popierius, garantuotus valstybės turtu. Tačiau euro zona įspėja – jei Kipras pinigų ir taip nesurinks, gali tekti grįžti prie mokesčio indėlininkams.
Toks galvosūkis tik apnuogina itin sudėtingą šiuolaikinę ekonomiką. Kipro vyriausybės finansiniai rodikliai buvo tvarkingi, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gyrė tvarų šalies augimą, net smogus recesijai, ekonomika kentėjo mažai. Tačiau šalies bankai veikia ne tik Kipre, bet visame pasaulyje. Priskolinę kaimyninei Graikijai, paskolų nesugebėjo atgauti ir dabar juos turi gelbėti vietos vyriausybė, kuri neturėjo įrankių riboti rizikingą bankų strategiją. Jei Kipras bankų negelbės – be finansinio sektoriaus šiuolaikinė ekonomika taps paralyžiuota ir tai gali reikšti Kipro narystės euro zonoje pabaigą.
