Pastaraisiais metais Kinijos prekyba su Rusija pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Kinija kaltinama padedanti skatinti savo ilgametės sąjungininkės ekonomiką.
Vėliau šį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja apsilankyti Pekine.
Tačiau Vašingtono pažadas imtis veiksmų prieš finansų įstaigas, padedančias finansuoti daugiau nei prieš dvejus metus prasidėjusį Maskvos puolimą Ukrainoje, tapo išbandymu deklaruojamai "beribei" Kinijos ir Rusijos draugystei, ir privertė kinų bankus sunerimti, kad jų veikla gali būti apribota.
Praėjusių metų pabaigoje JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paskelbtu įsaku leidžiama įvesti antrines sankcijas užsienio bankams, susijusiems su Rusijos karu Ukrainoje, tad Jungtinių Valstijų Iždo departamentas gali pašalinti juos iš pasaulinės finansų sistemos, kurioje dominuoja doleris.
Pranešama, kad nuo to laiko keli Kinijos bankai sustabdė arba sulėtino sandorius su klientais rusais.
„Šiuo metu sunku gauti pinigų iš Rusijos“, – teigė vienas Kinijos drabužių didmenininkas.
„Bankai nenurodo priežasties [...], bet tikriausiai tai susiję su Amerikos sankcijų grėsme“, – pridūrė jis.
Anot prekiautojų, bankai pradėjo papildomai tikrinti tarptautinius atsiskaitymus, kad atmestų bet kokią sankcijų riziką. Jų teigimu, šie veiksmai gali užtrukti kelis mėnesius ir dėl jų gali padidėti mažesnių importo ir eksporto bendrovių išlaidos bei kilti pinigų srautų krizė.
Kitas verslo savininkas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo priverstas nutraukti veiklą Kinijoje ir grįžti į Rusiją, nes „negali gauti pinigų iš klientų“.
Prekybininkai sutiko kalbėtis su žurnalistais tik su anonimiškumo sąlyga, nes Maskvos ir Pekino prekybos santykiai laikomi itin jautria tema.
Šie mokėjimų pokyčiai sutampa su kovo ir balandžio mėnesiais sumažėjusiu Kinijos eksportu į Rusiją. Metų pradžioje jis buvo labai išaugęs.
„Nors sankcijos buvo įvestos siekiant apsunkinti tam tikrų prekių eksportą iš Kinijos, jos daro tam tikrą poveikį įprastai prekybai“, – AFP sakė Rusijos įmonėms Kinijoje atstovaujantis advokatas Pavelas Bažanovas.
Anot jo, sulėtėjęs mokėjimų apdorojimas kontrastuoja su greitu Kinijos juaniais išreikštų operacijų apdorojimu praeityje.
Didelis iššūkis Kinijos bendrovėms ir bankams
Nuo tada, kai daugiau nei prieš dvejus metus Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, prekyba tarp Rusijos ir Kinijos suintensyvėjo. Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais abiejų šalių prekyba sudarė 240 mlrd. dolerių (222,54 mlrd. eurų).
Šių metų pradžioje Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad rusų įmonės susiduria su sunkumais atlikdamos mokėjimus Kinijos bankams.
Vasario mėnesį Rusija pripažino šią problemą, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas vėliau pasmerkė situaciją kaip precedento neturintį JAV spaudimą Kinijai.
Pekinas situacijos viešai nekomentavo, tačiau Kinijos užsienio reikalų ministerija AFP teigė, kad nepritaria „vienašališkoms ir neteisėtoms JAV sankcijoms“.
Analitikai mano, kad užkulisiuose Kinijos bankai pasistengia išvengti papildomos rizikos.
„Išsiaiškinti, ar mokėjimai yra susiję su Rusijos kariniu pramoniniu kompleksu [...], yra didelis iššūkis Kinijos bendrovėms ir bankams“, – teigė Rusijos Carnegie (Karnegio) strateginių studijų centro Eurazijos centro Berlyne direktorius Aleksandras Gabujevas.
„Jie veikia vadovaudamiesi principu „geriau būti saugiam nei gailėtis“, o tai mažina sandorių apimtį“, – pridūrė jis.
„Kinija nėra tokia kvaila“
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir V. Putinas ne kartą kalbėjo apie draugystę be ribų, o praėjusį mėnesį Rusijos vadovas viename iš verslo forumų paskelbė, kad planuoja apsilankyti Pekine.
Williamas Pomeranzas (Viljamas Pomerancas) iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Wilson Center“ pažymėjo, kad lėtėjantis Kinijos vidaus ekonomikos augimas paskatino Pekiną neskatinti dar didesnės žalos savo ekonomikai.
Kiti ekspertai teigia, kad naujas bankų atsargumas rodo Pekino norą valdyti konfrontaciją su Jungtinėmis Valstijomis prieš šių metų lapkritį įvyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Pastaraisiais mėnesiais dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai stabilizavosi po daugelį metų trukusių nesutarimų dėl prekybos, technologijų ir kitų klausimų.
Kinijos Renmino universiteto Tarptautinių reikalų instituto vadovas Wang Yiwei (Vang Ivei) sakė, kad šiuo atveju šalies pareigūnai galėjo nurodyti bankams nuodugniai tikrinti su Rusija susijusius mokėjimus ir užtikrinti, kad dėl to nekiltų jokių nesusipratimų per JAV prezidento rinkimus.
Šanchajuje gyvenantis tarptautinių santykių mokslininkas Shen Dingli (Šen Dingli) sakė, jog „Kinija nėra tokia kvaila“, kad leistų kokiam nors dideliam bankui finansuoti Rusijos karą Ukrainoje.
„[Jie] nesuteiks JAV galimybės įvesti visas sankcijas“, – pridūrė jis.
Ekspertų teigimu, vienas iš galimų sprendimų būtų nuo JAV dolerio nepriklausomos finansų sistemos naudojimas. Tokią sistemą jau seniai propaguoja šalys, norinčios apsisaugoti nuo JAV sankcijų.
Buvusi Rusijos centrinio banko patarėja Aleksandra Prokopenko AFP nurodė, kad karo metu Maskvai atsigręžus į į Aziją, „pagerėjo tarptautinių mokėjimų nacionalinėmis valiutomis (juaniais ir rubliais) sistema“.
Jos teigimu, ši sistema leidžia bankams apeiti tradicinę finansinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, SWIFT pranešimų perdavimo sistemą, ir taip apsisaugoti nuo sankcijų poveikio.
A. Prokopenko pridūrė, jog dabartiniai mokėjimų sutrikimai rodo, kad šis metodas nėra universali išeitis.
Ji pridūrė, kad „Maskva ir Pekinas puikiai moka pritaikyti procesus prie nuolat besikeičiančios aplinkos“.
