Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai, per pirmąjį šių metų pusmetį į ES šalis importuota 40 proc. daugiau ukrainietiškos vištienos nei pernai – vien į Lietuvą ukrainietiškos paukštienos per metus įvežta beveik 1,5 karto daugiau.
„Trečiosiose šalyse taikomi kitokie mėsinių viščiukų auginimo reikalavimai nei ES, kuriai priklauso ir Lietuva. Pavyzdžiui, Ukrainoje, iš kurios Europos šalis pasiekia vis daugiau paukštienos, paukščių lesinimui gali būti naudojami pašariniai antibiotikai, augalinės kilmės žaliavos, sudėtyje turinčios GMO.
Taip pat lesinimui naudojamos ir tos pačios gyvūninės kilmės žaliavos, tokios kaip mėsos kaulų miltai, tai gali turėti neigiamos įtakos mėsos kokybei“, – pranešime cituojamas veterinarijos gydytojas-konsultantas Jonas Baltrušaitis.
Jo teigimu, Lietuvoje antibiotikų naudojimas griežtai kontroliuojamas veterinarijos gydytojų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT). Pašare antibiotikai yra griežtai draudžiami.
Esą gydymas antibiotikais juos sugirdant paukščiams yra skiriamas išimtiniais atvejais, diagnozavus susirgimą, o po jų vartojimo nustatytas tam tikras periodas, per kurį iš viščiukų organizmo pasišalina vartoti vaistai.
„Galutiniame produkte antibiotikų nėra ir negali būti. Paukščių lesinimas gyvūninėmis liekanomis draudžiamas dėl galimo ligų pernešimo, virusų platinimo ar net masinių protrūkių, kurie gali pasiekti produkto vartotoją“, – aiškina J. Baltrušaitis.
Tai, kad paukščių lesinimas ir jų gerovė yra esminiai dalykai, nuo kurių priklauso mėsos kokybė, tvirtina ir ūkininkas Ritutis Tamošiūnas, Kaišiadorių rajono Juknonių kaime auginantis mėsinius viščiukus.
„Svarbiausia –tinkamos paukščių auginimo sąlygos bei kokybiškas lesalas. Jei šių sąlygų griežtai laikomasi – paukščiai auga sveiki, o jų mėsa – aukščiausios kokybės“, – sako R. Tamošiūnas.
Jis tvirtina, kad Lietuvos ūkiuose griežtai laikomasi ES reikalavimų: viščiukai auginami laisvi ant kraiko, lesinami visaverčiu, pagal specialią receptūrą pagamintu lesalu, kuriame draudžiami antibiotikai bei tos pačios gyvūninės kilmės produktai.
Pranešime cituojamas veterinarijos specialistas J. Baltrušaitis tikina, kad sveikatai palankesnė yra ES šalių mėsa.
Paprašyta pakomentuoti ar iš tiesų iš Ukrainos importuojama vištiena nėra saugi, VMVT atsiųstame laiške patikino, kad į rinką tiekiami produktai tiek vietinių gamintojų, tiek įvežami iš kitų šalių, būtų saugūs ir tinkamai suženklinti.
VMVT informavo, kad pagal ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, yra įsipareigota siekti per 10 metų pereiti prie laisvo prekių judėjimo tarp ES valstybių narių ir Ukrainos.
Įgyvendinant šią sutartį ir siekiant mažinti tarifinius barjerus Ukrainai yra suteiktos papildomos prekybos lengvatas – nustatytam iš Ukrainos importuojamų produktų kiekiui (prekybos kvotai) yra taikomas nulinis muito tarifas.
„Tačiau išlygos importuojamų maisto produktų saugai nėra taikomos ir į Europos Sąjungą importuojami maisto produktai privalo atitikti tokius pačius saugos standartus, kokie taikomi ir visoms ES veikiančioms įmonėms“, – nurodė VMVT.
Maisto produktai į ES gali būti importuojama tik iš Ukrainos įmonių, kurios yra patvirtintos prekybai su ES. T.y. iš tokių įmonių, kuriose užtikrinami ES teisės aktais nustatyti veterinariniai sanitariniai reikalavimai ir gaminami produktai atitinka ES teisės aktais nustatytus saugos reikalavimus. Trečiųjų šalių įmones tikrina ir patvirtinimus eksportui į ES suteikia atsakingos Europos Komisijos institucijos.
„Visa į ES importuojama produkcija yra tikrinama ES pasienio veterinarijos postuose. VMVT duomenimis, šiais metais nėra nustatyta atvejų, kai į ES būtų importuota ar ketinta importuoti antibiotikų likučiais užterštos ar kitokių saugos reikalavimų neatitinkančios paukštienos iš Ukrainos“, – patikino VMVT.
