Lietuvoje tą galima padaryti tik turint oficialią gydytojų diagnozę dėl transseksualumo, nors pačios lyties keitimo operacijos yra uždraustos. Tačiau, kiek kainuoja lytį pasikeisti bent dokumentuose?
Diskusijos dėl bokso olimpiniame turnyre
Lietuvoje ir visame pasaulyje daug diskusijų sukėlė olimpinių žaidynių moterų bokso turnyro kai kurių dalyvių lytis.
Iš pradžių daug kur klaidingai vadintos translytėmis, vėliau jos imtos vadinti interlytėmis.
Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas translyčiais vadina žmones, kurie savo lytį laiko kitokia, nei ji buvo priskirta po gimimo.
Tuo metu interlyčiai gimsta su lyties požymiais (tokiais, kaip lytinė anatomija, reprodukciniai organai, hormoniniai ir / ar chromosominiai bruožai), kurie neatitinka tipinių moters ir vyro kūnų binarinių idėjų, nurodo minėtas komitetas.
Paprastai kalbant, translyčiais tampama po gimimo, o interlyčiais gimstama. Pastarieji gali tapti translyčiais, tačiau šie interlyčiais – ne.
Žaidynėse atskirų rungčių interlyčiams ir translyčiams nėra. Yra tik moterims ir vyrams. Jų organizmai skiriasi, dėl to kai kurios sporto organizacijos nustato kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar atletės gali dalyvauti moterų rungtyse.
Pavyzdžiui, pasaulinė lengvosios atletikos asociacija „World Athletics“ (WA) yra priėmusi taisykles, pagal kurias moterų rungtyse žaidynėse gali dalyvauti tik tos moterys, kurių testosterono kiekis neviršija 2,5 nmol/L.
Paprastai (bet nebūtinai) didesnis šio hormono kiekis kraujyje suteikia fizinį pranašumą prieš kitus, o vyrų normali žemiausia šio rodiklio reikšmė yra 7,7 nmol/L.
Pasak WA, minėta testosterono riba besivaržančioms moterims pasirinkta, nes, kaip rodo moksliniai tyrimai, 99,99 proc. moterų kraujo serume testosterono kiekis neviršija 2,44 nmol/L.
Panašių taisyklių, nustatančių, kokios moterys gali varžytis, neturi tarptautinė bokso asociacija „World Boxing“ (WB), įkurta praėjusiais metais ir organizuojanti olimpinį bokso turnyrą.
Jų neturi ir kita Tarptautinė bokso asociacija, kuriai, be kita ko, priklauso Lietuvos bokso federacija, finansuojama iš valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų pinigų.
„Kaip ankstesnėse olimpinėse bokso varžybose, atletų lytis ir amžius yra paremta jų pasais“, – tęsiantis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms bendrame pareiškime nurodė WB ir Tarptautinis olimpinis komitetas.
Nauja lytis, vardas ir pavardė – už 22 eurus
Taigi, jeigu nustatyti lyčiai užtenka paso, tai ką reikia daryti ir kiek kainuoja pasikeisti pasą, kad jis rodytų moterišką, o ne vyrišką lytį?
Duomenys pasui imami iš gyventojų registro, į kurį įrašus teikia metrikacijos skyriai. Internetu per Registrų centrą arba metrikacijos skyriui reikėtų pateikti prašymą dėl civilinės būklės aktų apie lyties, taip pat vardo ir pavardės pakeitimą.
Pirmo prašymo apie lytį nagrinėjimas kainuoja 10 eurų, o antro apie vardą ir pavardę – 12 eurų.
Jeigu žmogui diagnozuotas transseksualumas, tokį jo prašymą Civilinės metrikacijos skyrius turėtų tenkinti. Tačiau jis gali būti ir atmestas skyriui padarius atitinkamą išvadą. Tuomet ją galima skųsti teismui.
Skundą žmogus gali parašyti pats arba tam samdyti teisininkus. Priklausomai nuo jų įkainių, skundo parengimas ir pateikimas teismui atsieitų veikiausiai nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų.
Jeigu skundas įtikins teismą, jis gali panaikinti neigiamą metrikacijos skyriaus išvadą ir įpareigoti jį įrašus apie žmogaus lytį, vardą ir pavardę pakeisti.
Ne ta lytis pažeidžia žmogaus orumą
Teismų sprendimų dėl lyties keitimo yra ne vienas. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo metrikacijos skyrių pakeisti vieno žmogaus duomenis taip, kad moteris taptų vyru.
Kaip pastebėjo teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas. Esą ji socialinėje erdvėje yra atpažįstama ir save pristato kaip vyriškos lyties asmenį, ką patvirtina ir pareiškėjos išvaizda pase.
„Pareiškėja save psichologiškai tapatina su vyriška lytimi, save jau ilgą laiką socialiniame gyvenime suvokia ir identifikuoja tik kaip vyrą, yra pradėjusi medicininius procesus dėl savo biologinės moteriškos lyties keitimo į vyrišką. Šias aplinkybes patvirtina medicininiai tyrimai.
Tokio pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens privatus gyvenimas, taip pat bus nepažeistas asmens orumas“, – konstatavo teismas.
Praėjusių metų kovą buvo ir atvirkštinis procesas, kai, to paties teismo sprendimu, vyras tapo moterimi.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, nors ir nėra atlikusi biologinės lyties keitimo operacijos bei to dėl finansinių priežasčių neketina daryti artimiausiu metu, ji save psichologiškai tapatina su moteriškąja lytimi, socialiniame gyvenime, artimųjų, draugų rate save jau gana ilgą laiką suvokia, identifikuoja, pristato kaip moterį.
„Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pareiškėjos civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta jos privataus gyvenimo apsauga bei nebus pažeidžiamas jos orumas“, – nusprendė teismas.
Jis įpareigojo civilinės metrikacijos skyrių įrašus apie vyrišką lytį, atitinkamą vyrišką vardą ir pavardę pakeisti, kad visa tai taptų moteriška.
Abu minėti teismų sprendimai yra įsiteisinę, tad vyro, tapusio moterimi, ir moters, tapusios vyru, įrašai turėtų būti jau pakeisti.
Tokiais atvejais belieka pasikeisti pasus, kuriuose bus įrašyti jau nauji duomenys. Paso keitimas kainuoja nuo 50 eurų iki 200 eurų, priklausomai nuo to, kaip skubiai jį norima pakeisti.
Kiek yra transseksualų ir pakeitusių lytį Lietuvoje
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pernai Lietuvoje buvo 144 asmenys, kuriems gydytojai diagnozavo transseksualumo (naujų atvejų per praėjusius metus – 83).
Teoriškai jie visi gali pakeisti lytį: moterys tapti vyrais, o vyrai – moterimis.
Tiesa, kaip informavo SAM, Lyties keitimo operacijos Lietuvoje nėra įteisintos, o užsienyje atliktos tokio pobūdžio operacijos negali būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra reglamentuota lyties tapatumo sutrikimo (transseksualumo) diagnostikos ir gydymo medikamentinė ir nemedikamentinė tvarka.
Pernai šios paslaugos buvo suteiktos 73 žmonėms. Už jas PSDF sumokėjo 3729 eurus.
Registrų centro duomenimis, iki praėjusio rugsėjo Lietuvoje iš viso buvo įregistruota 110 lyties keitimų.
Iš visų tą padariusių žmonių, norinčių tapti vyrais buvo daugiau nei moterimis: 49 atvejais lytis oficialiai buvo pakeista iš vyro į moterį, 61 atveju – iš moters į vyrą.
Per pastaruosius keletą metų kasmet tokių atvejų įregistruojama po daugiau kaip 10: 2018 m. – 17, 2019 m. – 13, 2020 m. – 11, 2021 m. – 15, 2022 m. – 17, 2023 m. – taip pat 17.
Žmogui pakeitus lytį, pakeičiamas ir jo asmens kodas, nes moterų jis prasideda skaičiumi 4, o vyrų – 3.