• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst. m3), Trakų (daugiau nei 26 tūkst. m3) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst. m3) rajonų savivaldybių teritorijose šiais metais dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų ir viršija įstatyme numatytą kriterijų.

REKLAMA

Taip pat Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje registruotas masinis spyglius graužiančio kenkėjo paprastojo pušinio pjūklelio išplitimo židinys 1197 ha plote, kuriame vidutiniškai pažeista 85 proc. augančių medžių, o vidutinė pažeisto medžio defoliacija siekia 73 proc., bendras pažeistų medynų tūris yra apie 400 tūkst. kubinių metrų.

REKLAMA
REKLAMA

Aukščiau išvardintose savivaldybėse yra pradedamos taikyti aplinkos ministro nustatytos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

„Valstybinė miškų tarnyba artimiausiu metu apie stichinę nelaimę praneš minėtose vietovėse miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, ir nurodys būtinas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones, konsultuos specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo klausimais“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, perspės vietos gyventojus ir įrengs informacinius ženklus apie planuojamas taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo valstybiniuose miškuose priemones, organizuos kenkėjų apniktų medynų bei medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius valstybiniuose miškuose apsaugą nuo kenkėjų.

REKLAMA

„Per pastaruosius keletą metų tai yra pirmas kartas, kuomet skelbiama stichinė nelaimė dėl nuo masinio miško kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose. Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu – sanitariniai kirtimai ir kenkėjų užpultos medienos pašalinimas iš miško, medienos žievinimas ar jos apsaugojimas kitomis priemonėmis. Šie darbai vykdomi nuolat, siekiama pirmiausia sutvarkyti naujai pažeistus medžius“, – teigia Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

REKLAMA

Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo apie miškų stichinę nelaimę paskelbimo, pastebėjus žievėgraužio tipografo (Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse) ar pušinio pjūklelio (Ignalinos sav.) pažeidimus savo miško valdoje (valdose) per 5 kalendorines dienas apie juos pranešti Valstybinei miškų tarnybai, laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones pagal gautus Valstybinės miškų tarnybos nurodymus. Pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras. Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais. Lankymasis stichinių nelaimių pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai ar purškimai. Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus.

Teko apsilankyti keliose
Teko apsilankyti keliose
ES valstybėse. Pravažiuojant neteko matyti tokiu "sergančių" miškų, kaip Lietuvoje. Ruduoja spygliuočiai, tiesiog visas medis ir ne vienas šalia kito, arba kažkoks valgtis apraizgomas. Kodėl niekas nesirūpina mūsų miškais. Kasmet vis baisiau? Kodėl pas kaimynus to nėra? Patikėkit; neviltis, gailestis ir bejėgiškumas. Gėda taip pat.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų