Anot jų, dėl šių priežasčių darbai nevyksta pagal planą, kai kuriuos sutartys gali būti nebevykdomos, o įmonės susiduria su dilema, ar bankrutuoti įgyvendinant sutartis, ar jų neįgyvendinant.
Kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka dialogą su Ekonomikos ir inovacijų ir Susisiekimo ministerijomis dėl pernai ir anksčiau pradėtų įgyvendinti projektų bei iki karo Ukrainoje sudarytų sutarčių vadina „teikiančiu vilčių“.
„Asociacija tikisi, kad Rusijos karo Ukrainoje lemti force majeure iššūkiai ir drastiškas energijos bei statybos medžiagų kainų kilimas kelių remonto bei statybos sektoriuje bus įveikti, tačiau tam reikalingas vieningas valdžios institucijų, perkančiųjų organizacijų ir verslo atstovų veikimas“, – BNS Plius teigė Š. Frolenka.
Kovo viduryje prasidėjo naujas kelių statybos sezonas – įmonės viliasi, kad situacija bus išspręsta ir pradėjo pavasarį numatytus darbus.
„Darbai prasidėjo, tačiau nerimo dėl kritinių nuostolių įmonėse yra, kadangi sprendimai dėl sutarčių kainų peržiūrėjimo ir indeksavimo kol kas yra perkančiųjų organizacijų – Lietuvos automobilių kelių direkcijos, savivaldybių, „Lietuvos geležinkelių“ grupės ir kitų rankose“, – teigė „Lietuvos kelių“ vadovas.
Kai kuriuos projektus teks stabdyti
Pasak bendrovės „Kauno tiltai“ generalinio direktoriaus Aldo Rusevičiaus, bendrovės padėtis, kaip ir visame šalies kelių ir tiltų statybos sektoriuje, yra itin sudėtinga.
„Mūsų veikloje daugiau nei 90 proc. sudaro valstybiniai užsakymai. Startuoja darbų sezonas, turime tęsti ankstesnius įsipareigojimus ar pradėti naujus projektus, tačiau yra gausu nežinomųjų. Pavyzdžiui, nors ir skelbiami darbų konkursai, nesame tikri, kaip juose konkurencingai dalyvauti – kokias kainas turėtume nusimatyti skaičiuodami, mat tiekėjai arba neduoda pasiūlymų, arba kainos galioja tik tai dienai“, – BNS Plius teigė A. Rusevičius.
Anot jo, situaciją sunkina ir tai, kad nė vienas tiekėjas neįsipareigoja dėl terminų, o kai kurių medžiagų pasiūlymų apskritai negaunama.
„Jau pradėtus projektus vykdome naudodami medžiagų likučius, jų esame sukaupę iš anksčiau. Visgi kai kuriuos projektus privalėsime stabdyti ar net nepradėti naujų būtent dėl žaliavų stokos, tiekimo grandinių sutrikimo“, – tvirtino „Kauno tiltų“ vadovas.
Jo teigimu, sumaištį kelia ir metalo gaminiai bei armatūra, kurios tiltų statyboje reikia itin daug – net 90 proc. šių medžiagų būdavo importuojama iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos.
„Šių žaliavų naujų tiekėjų dar neatsirado, o sandėliuose esančios medžiagos nuo karo pradžios jau pabrango daugiau kaip du kartus. Nepaisant šio drastiško pabrangimo, jaučiamas jų stygius“, – sakė A. Rusevičius.
Pasak jo, alternatyvų dairomasi Ispanijoje, Turkijoje, Indijoje, Kinijoje, tačiau šios žvalgytuvės atima daug laiko siekiant išsiaiškinti medžiagų kokybinius parametrus, logistikos galimybes, gamintojo pajėgumus.
„Iš Rusijos taip pat buvo tiekiama dalis bitumo. Jį bandome kompensuoti europietišku, bet daliai jo gamybos taip pat buvo naudojama rusiška nafta. Nežinome, ar bus granitinės skaldos, anksčiau tiektos iš Ukrainos bei Rusijos. Tuo tarpu Skandinavijoje esanti skalda ne tik kad žymiai brangesnė, bet jos atgabenimas yra sudėtingas, mat stinga šiai logistikai reikalingų laivų“, – aiškino A. Rusevičius.
Anot jo, kelių statyboje naudojama labai daug mechanizmų ir sunkiojo transporto, sunaudojama itin daug kuro, kurio brangimas taip pat didina išlaidas ir lemia statybos kaštų augimą.
Tiltų statybos bendrovės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gributis taip pat tvirtina, jog darbai nevyksta pagal planą, kai kurios sutartys gali būti stabdomos dėl sutrikusių tiekimo grandinių, medžiagų ir žaliavų trūkumo, nutraukiamų tiekėjų sutarčių.
„Situacija kol kas Lietuvoje yra tokia, kad rangos kompanijos privalo ir yra įsipareigojusios tas sutartis įvykdyti, bet kainų kompensavimo mechanizmas nėra visur vienodai reglamentuotas. Bėda ir ta, kad medžiagų ir gaminių tiekėjai pradeda stabdyti ir tas sutartis, kurios jiems yra nenaudingos, tad rangovinės kompanijos yra pakliuvusios „tarsi tarp girnų“, – BNS Plius sakė „Tilstos“ vadovas.
Pasak jo, situacija sudėtinga ir dėl panaikinto medžiagų iš Rusijos ir Baltarusijos sertifikavimo.
„Politikai, kurie priėmė šiuos sprendimus, turi padėti verslui persiorientuoti taip padedami išgyventi, nes mes esame atsakingi už daug Lietuvos žmonių, darbuotojų, tad visi sprendimai turi ir pasekmes, tad privalome ieškoti bendro sutarimo ir išeičių iš šios situacijos su Vyriausybe“, – teigė jis.
G. Gributis sakė, jog bendrovė apie tai kalbasi su visais užsakovais ir valstybinėmis kompanijomis, tačiau nežinomybė yra visame versle, todėl kol kas niekas nesiryžta imtis iniciatyvos spręsti problemą.
„Kol kas girdime atsargius pasisakymus, bet šie sprendimai turi būti priimami Lietuvos mastu, Vyriausybės. Šio buvusio laikotarpio, kuriame Lietuvos ekonomika augo ir vyko didelė plėtra, atgarsiai stipriai sukrėtė verslo pasaulį. Tad sprendimas turi būti kompleksinis, dalyvaujant Vyriausybei“, – sakė „Tilstos“ vadovas.
Įmonės vėluos įvykdyti įsipareigojimus, kai kurios gali bankrutuoti
Pasak „Lietuvos kelių“ vykdomojo direktoriaus Š. Frolenkos, situacija dėl karo Ukrainoje kelių ir tiltų statybos rinkoje yra labai įtempta tiek dėl augančių kainų, tiek dėl medžiagų tiekimo.
„Tokio kainų kilimo, natūralu, jokiose prognozėse niekas nematė. Kelių statyba yra labai imli žaliavoms ir energetikos ištekliams, asfalto neįmanoma pagaminti be bitumo, be dujų ir elektros, taip pat be dyzelino, nes reikia įrangai visų šių elementų, o kainos dujų, sakykime, lyginant praeito sezono pradžią ir šio sezono pradžią, pasikeitusios 10 kartų“, – BNS Plius teigė Š. Frolenka.
Anot jo, per metus iki šių metų kovo pradžios dyzelinas pabrango 70-80 proc., bitumas – 90–100 proc., granitinė skalda – 2,5 karto, cementas ir metalas – apie du kartus.
„Tai susideda į paprastą matematiką, kad projektai pabrangsta apie 30 procentų“, – sakė jis.
Pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus, šiuo metu vyksta naujų tiekimo kelių paieškos, tačiau nauji tiekėjai neatsiras per savaitę.
„Pavyzdžiui, tas pats granitas, jis važiuodavo iš Baltarusijos. Kitos alternatyvos granitui yra Ukraina, kurios šiuo metu nėra dėl objektyvių priežasčių. Trečioji alternatyva yra Skandinavijos šalys, Švedija, bet tam reikia laivų, geležinkelių. Vėlgi laivų trūkumas visame pasaulyje visiems turbūt žinomas yra, tai ar tų laivų atsiras, kokiomis kainomis atsiras“, – kalbėjo Š. Frolenka.
Anot jo, kadangi didžiausia kelių statybos darbų užsakovė yra valstybė, o viešųjų pirkimų tvarka nelanksti, bendrovės susiduria su didele rizika gauti baudų, nes bus vėluojama įvykdyti įsipareigojimus.
„Šiandien pradėti įgyvendinti sutartis, kurios buvo pasirašytos rudenį, žiemą, kurių konkursai prasidėjo pavasarį ir vasarą ir kurių kainos buvo skaičiuotos, prognozuojamos to meto kontekste, reiškia bent 25-30 proc. nuostolį. Kelių, tiltų statybos sektorius tikrai nedirba su 10 ar 15, o tuo labiau 20-30 proc. maržomis, jos šiame sektoriuje yra 2-3 proc., geriausiu atveju kažkam pavyksta 4 proc. Nuryti, suamortizuoti tokio dydžio kainų pakėlimą yra tiesiog neįmanoma“ – teigė Š. Frolenka.
Todėl, pasak asociacijos vykdomojo direktoriaus, šiandien įmonės turi dilemą – bankrutuoti įgyvendinant sutartis ar bankrutuoti jų neįgyvendinant.
Anot jo, valstybės institucijų prašoma ieškoti konkrečių sprendimų, kaip nebausti rangovų, kurie šiais metais vėluos įgyvendinti savo įsipareigojimus, kaip indeksuoti pasirašytas sutartis.
