Tokias įžvalgas apie pastarąjį penkmetį gyvenimo su euru pirmadienį pristatė Lietuvos bankas.
„Įsivesdami eurą įstojome į aukščiausią finansinę lygą – euro zoną. Lietuvai ji suteikia ne tik didesnį finansinį patikimumą ir saugumą, bet ir labai konkrečią ekonominę naudą.
Mūsų skaičiavimai rodo, kad dėl euro įvedimo šalies ekonomika augo sparčiau, o tai – papildomos pajamos gyventojams ir verslui. Dėl atpigusio skolinimo bendras sutaupymo efektas per 5 metus viršijo 0,5 eurų“, – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Dėl euro įvedimo paskolų palūkanos krito vidutiniškai 0,3–0,4 proc. punkto. Dėl to 640 tūkst. paskolas turinčių šeimų kasmet sutaupė po daugiau nei 30 mln. eurų, arba beveik 50 mln. eurų šeimai. Įmonių sutaupymai siekė 29 mln. eurų.
Iš viso gyventojų ir verslo sutaupymai siekė 300 mln. eurų.
Be to, dėl atpigusio skolinimosi valstybė per penkerius metus sutaupė 334 mln. eurų. Lietuvos banko skaičiavimais, už tokią sumą būtų galima pastatyti du nacionalinius stadionus arba visus metus finansuoti viešąsias išlaidas vaistams.
Euro įvedimas turėjo ir neigiamą pusę. Eurostat vertinimu, litų keitimo į eurus poveikis kainoms buvo vienkartinis ir labai nedidelis. Infliacija 2015 m. pradžioje dėl euro įvedimo padidėjo 0,11 proc. punkto.
„Labiausiai kainų kilimą Lietuvoje veikia ne euras savaime, o sparčiai auganti ekonomika. Su euru tiesiog sparčiau artėjame prie ES vidurkio – tiek kainų, tiek realių pajamų“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Lietuvoje kainos vis dar vejasi euro zonos vidurkį – šiuo metu jos sudaro 60 proc. bendrosios pinigų sąjungos vidurkio.
Po euro įvedimo labiausiai brango tos prekės ir paslaugos, kurių reikšmingą sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis – restoranų, kavinių, kirpyklų, poilsio ir kultūros paslaugos. Šios paslaugos per penkerius metus pabrango daugiau nei 20 proc.
Taip pat gerokai padidėjo prekių, kurioms valdžios sprendimu nustatomi akcizai, kainos. Pvz., alkoholiniai gėrimai ir tabakas per šį laikotarpį pabrango 26 proc. Pagrindinių maisto prekių kainos kilo nuosaikiau: duona, mėsos ir pieno produktai minėtu laikotarpiu brango mažiau nei 10 proc.
V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad panašiai kainos augo ir kitose ES šalyse, kurios euro neįsivedė. Vis dėlto banko vadovas pripažino, kad naujai valiutai gyventojui palaikymas kasmet svyravo. Bene labiausiai gyventojai eurą sieja būtent su kainų augimu.
Tačiau populiarus posakis, kad „kaip buvo litais, taip dabar eurais“, nėra teisingas ir veikiau primena ne faktinę oro temperatūrą, o jos jutiminę oro temperatūrą, kuri kiekvienam skirtinga.
„Vidutiniu laikotarpiu teigiamas euro poveikis buvo didžiausias. Bet laikui bėgant jis iš tikrųjų mažėja“, – sakė V. Vasiliauskas, paklaustas, kokį euro poveikį prognozuoja kitiems penkeriems metams.
Kita vertus, kaip nurodo Lietuvos bankas, algos ir socialinės išmokos augo gerokai sparčiau. Vidutinis darbo užmokestis į rankas per penkerius metus padidėjo 50 proc. – nuo 550 eurų iki 830 eurų, o vidutinė pensija – 40 proc.
V. Vasiliauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad skurdo rodiklis stabilizavosi dėl dėl padidintų kai kurių išmokų.
Lietuvos banko vadovas teigė, kad 9/10 žmonių atpažįsta popierinius eurus, o keblumų kyla tik dėl smulkių 1 ir 2 centų monetų. Kitais metais ketinama pradėti konsultacijas dėl galimybės atsisakyti šių monetų.
Praėjus penkeriems metams po euro įvedimo, į Lietuvos banką dar negrįžo 428 mln. eurų, kurių vertė 124 mln. eurų.
