„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra beveik 80 tūkst. sunkvežimių vairuotojų. Nemaža jų dalis krovinius vežioja užsienyje. Vairuotojams už darbą mokamas ne tik įprastinis atlyginimas bet ir dienpinigiai.
Už dienpinigius nereikia mokėti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų. Dėl to vairuotojai į rankas pinigų gali gauti daugiau. Tačiau susirgus, prižiūrint vaiką ar sulaukus pensijos išmokos jiems yra mažesnės nei būtų tuo atveju, jeigu atlyginimai būtų mokami su visais mokesčiais ir įmokomis.
Pagal galiojančias taisykles, neapmokestinamus dienpinigius vairuotojui galima mokėti tada, kai jo darbo užmokestis viršija minimalią mėnesinę algą (MMA), padaugintą iš koeficiento 1,3.
Siūloma, kad nuo kitų metų šis koeficientas būtų didinamas iki 1,5. Be to, kitąmet MMA turėtų kilti nuo dabartinių 555 eurų iki 607 eurų.
Tai reiškia, kad norėdami prie įprastinio atlyginimo mokėti neapmokestinamus dienpinigius, darbdaviai turės didinti vairuotojų atlyginimą nuo 721,5 (555x1,3) iki 910,5 (607x1,5) eurų.
„Pasinaudojant galiojančiu reguliavimu galima įžvelgti tendenciją, ypač pasireiškiančią kelių transporto sektoriuje, kad rinkoje siekiama užtikrinti tik tokį darbo užmokesčio dydį, kuris leistų neapmokestinti darbuotojams, vykstantiems į užsienį, mokamų dienpinigių.
Dėl to šių darbuotojų pensijos pagal esamų atlyginimų ir dienpinigių proporcijas vertinant uždirbamus pensijų apskaitos vienetus mažėja iki trijų kartų, t. y. darbdaviai, galimai siekdami sumažinti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidas, tai daro darbuotojų socialinių garantijų sąskaita“, – taip aiškinamajame rašte argumentuojamas siūlomas pakeitimas.
Įspėja apie galimus bankrotus
Verslas kritikuoja tokį Vyriausybės sumanymą. Esą jis yra skubotas, nesuderintas ir jį įgyvendinus daug įmonių bankrutuos.
„Bet kokie mokestiniai pakeitimai turėtų būti priimami tik po išsamių diskusijų su ekspertais bei socialiniais partneriais. Šiuo atveju suinteresuotoms institucijoms skirtas 5 darbo dienų terminas įvertinti mokestinių įstatymų projektų paketą ir parengti jam pastabas yra akivaizdžiai per trumpas.
Svarstant tokios svarbos mokestinių įstatymų pakeitimus būtina užtikrinti jų priėmimo, įsigaliojimo ir taikymo konstitucingumą, t. y. priimant mokesčių įstatymų pakeitimus, kiekvienu atveju turėtų būti labai aiškiai motyvuojama, kodėl jų įsigaliojimas anksčiau kaip po 6 mėnesių yra kritiškai būtinas“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.
Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, planuojami priimti mokestinės sistemos pakeitimai kelių transporto vežėjų sektorių praktiškai pavers nerentabiliu.
„Numatomos permainos gali tapti rimta problema valstybiniu mastu, nes gali susvyruoti sektorius, kuriame „Sodra“ duomenimis yra daugiausiai darbuotojų ir kurio mokestinis įnašas į valstybės biudžetą yra labai solidus.
Šie pokyčiai, specialistų skaičiavimu, vežėjams užkrauna beveik tokią pat naštą, koks yra sektoriaus pelnas, tad akivaizdu, kad nemaža dalis įmonių taps nerentabiliomis“, – situaciją komentavo „Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
Profesinės sąjungos gėdina
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad darbdaviai neturėtų pelnytis darbuotojų sąskaita, o transporto sektorius turėtų mokėti tokius pačius mokesčius kaip ir kiti darbdaviai.
„Didžioji dalis Lietuvos darbdavių sąžiningai sumoka su darbuotojų atlyginimais susijusius mokesčius, tačiau tolimųjų reisų vairuotojus samdantys verslininkai mano, kad yra normalu turėti išskirtines sąlygas ir du trečdalius atlyginimo mokėti praktiškai vokelyje (nepamokestinamais dienpinigiais).
Vienas iš pelningiausių šalies ūkio sektorių linkęs išspausti iš darbuotojų paskutines sultis, negarantuoti jiems socialinių garantijų ir dar skurdinti šalies biudžetą“, – situaciją komentavo pirmininkė.
Jos vertinimus, prieš bandančius bent kiek pagerinti darbuotojų situaciją naudojami ciniški ir agresyvūs metodai, be to, vengiama susitarti dėl kolektyvinės sutarties.
