Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Dar tikimasi, kad VPB padidintų finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose. Taip pat valstybinis bankas būtų alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, kurie siekia trumpalaikio pelningumo ir dažnai nesirūpina socialine atsakomybe.
Tvirtinama, kad VPB užtikrins finansinį valstybės stabilumą ir mažins šalies priklausomybę nuo išorės rizikos veiksnių ir kartu su kitais rinkos dalyviais, užtikrins ilgalaikį investicinių projektų finansavimą.
Nes šiuo metu rinkoje veikiančios įmonės ir agentūros, tokios, kaip „Investicijų ir verslo garantijos“ INVEGA, Viešųjų investicijų plėtros agentūra ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams.
Tačiau šių ir galimai kitų Lietuvoje veikiančių ir garantijas teikiančių agentūrų pagrindu gali būti steigiamas VPB, kuris galėtų siekti bankinės licencijos ir būtų prižiūrimas Lietuvos banko.
Kitų Europos Sąjungos (ES) šalių VPB turi bankininkystės licencijas ir jiems yra taikomi ES bankinės veiklos normatyvai. Todėl Vyriausybė įpareigojama nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Europos Struktūrinių Reformų paramos direktoratu dėl techninės pagalbos VPB steigimo klausimais ir svarstyti dėl galimybės valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
