Nors Lietuvoje įvestos karantino priemonės ir ribojamas piliečių judėjimas, tiesiogiai kelionės šalies viduje neuždraustos – tik dėl draudimo piliečiams palikti Lietuvos Respublikos teritoriją neleidžiama išvykti svetur. Advokatė V. Mašidlauskienė pažymi, kad šiomis aplinkybėmis kelionę suplanavę turistai turi teisę nutraukti sutartį iki kelionės pradžios be jokių finansinių pasekmių.
„Jeigu kelionės tikslo vietoje atsiranda neišvengiamų ar nepaprastų aplinkybių, dėl kurių kelionė tampa negalima, kelionės paslaugų paketų direktyva numato teisę nutraukti sutartį iki kelionės pradžios ir atgauti už ją sumokėtą sumą. Svarbu pabrėžti, kad tai nesuteikia teisės į papildomą kompensaciją“, – pasakoja ji.
COVID-19 gali būti laikomas neišvengiama ar nepaprasta aplinkybe, nes dėl jo kyla pavojus žmonių sveikatai, todėl tai suteikia pagrindą klientams reikalauti pinigų grąžinimo. Vis dėlto teisės aktai neriboja turisto ir kelionių organizatoriaus galimybių susitarti dėl alternatyvų. Pavyzdžiui, kompanija turi teisę pasiūlyti alternatyvią kelionę už tą pačią ar net didesnę kainą ar kitų papildomų naudų. Toks sprendimas ekonomiškai naudingas abiem pusėms: atidedantis kelionę ir panikai nepasiduodantis klientas vėliau gauna didesnės vertės paslaugą, o keliones organizuojanti bendrovė išvengia nuostolių.
„Kliento teisė atgauti lėšas nėra absoliuti. Teisė atšaukti kelionę be papildomų sutarties nutraukimo mokesčių galioja tol, kol kelionė dėl objektyvių aplinkybių negalima. Atšaukus kelionę, kuri įvyks jau pasibaigus karantinui ar viruso protrūkiui, tai gali būti vertinama kaip savanoriškas sutarties nutraukimas ir taikomi numatyti mokesčiai. Todėl turistai, norintys koreguoti savo kelionių planus, turėtų apgalvoti, ar nevertėtų sudaryti susitarimo dėl kelionių paketo pakeitimo, užuot skubėjus nutraukti sutartį. Juolab, kad karantino terminas matuojamas pagal grėsmę žmonių sveikatai ir jį sukėlusių aplinkybių buvimu – jis bet kada gali būti pratęstas“, – svarsto teisininkė.
Viešbučiuose – apribojimai, bet veikla nestabdoma
Viešbučių sektoriuje apribojimų taip pat netrūksta, tačiau jų veikla neuždrausta. Vyriausybės nutarimas interpretuotinas, kad apgyvendinimo įstaigose turi būti išvengta būriavimosi, o maitinimas tiekiamas išsinešti arba pristatant į kambarį (palatą). Taip pat skatinamas atsiskaitymas negrynaisiais pinigais.
„Gali nutikti taip, kad viešbutis taps ligos židiniu ir bus izoliuotas – tokius atvejus matėme kruiziniame laive prie Japonijos krantų ar viešbutyje Tenerifėje. Tokiu atveju, viešbučio patirtas išlaidas, manytina, turėtų kompensuoti valstybė“, – sako V. Mašidlauskienė.
Teisininkė pažymi, kad užsienio piliečiams galioja kita tvarka. Šiuo metu šalį palikti draudžiama tik mūsų valstybės piliečiams, tačiau apribojus visų čia esančių asmenų judėjimą, užsieniečių apgyvendinimo klausimą turėtų spręsti jie patys. Jiems tektų savo nuožiūra pasirinkti lūkesčius bei finansines galimybes atitinkančias apgyvendinimo sąlygas.
V. Mašidlauskienė pabrėžia svarbų Vyriausybės nutarimo punktą, numatantį, kad viešbučių patalpos gali būti naudojamos asmenų izoliacijai. Tai galėtų atsitikti, jei imtų trūkti vietų sveikatos priežiūros įstaigose nesunkiems ligoniams, taip pat jei asmenys, kuriems privaloma saviizoliacija, neturėtų galimybių tai padaryti dėl kartu gyvenančių šeimos narių ar kitų priežasčių. Ji pažymi, kad tokiu atveju reikalingas susitarimas su savivaldybėmis dėl šių paslaugų apmokėjimo arba savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimas.
Lyginant su viešbučiais, kur kas labiau apribota sveikatingumo paslaugas teikiančių įmonių veikla. Išskyrus kelias išimtis, sanatorijoms ir poilsio bei sveikatingumo centrams paslaugas teikti draudžiama.
Kompensacijos už bilietus galima ir negauti
Ėmus taikyti karantino priemones, atšaukta didžioji dalis skrydžių iš Lietuvos. Kompensaciją už juos numato keleivių vežimą reglamentuojantys teisės aktai.
„Kadangi valstybės sprendimas dėl skrydžių draudimo yra privalomas, oro vežėjai negali vykdyti suplanuotų skrydžių. Tai reiškia, kad atšaukus skrydžius, keleiviams turi būti grąžinti pinigai už bilietus. Tiesa, papildoma kompensacija tokiu atveju nenumatyta“, – pasakoja V. Mašidlauskienė.
Jei keleivis nusprendė atšaukti savo skrydį remdamasis tik jam prieinama informacija, tačiau ne dėl Vyriausybės numatytų judėjimo apribojimų, tai padaryti jis galėjo tik pagal oro vežėjo bendrąsias sutarties sąlygas. Jei sprendimas buvo priimtas per numatytą lengvatinio grąžinimo terminą, keleivis atgaus dalį pinigų. Tačiau jei keleivis nusprendė nepasirodyti prie įlaipinimo vartų ir nekeliavo, jokia kompensacija nenumatyta.
„COVID-19 bene labiausiai paveikė pasaulio turizmo sektorių, tačiau kelionių organizatorių pareiga grąžinti pinigus už įsigytas keliones yra apdrausta arba garantuojama kitų priemonių, todėl keleiviai turėtų būti ramūs. Pareikalavus grąžinti pinigus, tai tikriausiai bus padaryta per sutartyse numatytą terminą – dažniausiai per 14 dienų – o iškilus ginčams, juos sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei teismai“, – pasakoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė.
