„Man asmeniškai nėra tekę susidurti (su E. Grikšu – ELTA). Tai, kad žmogus darė karjerą valstybės tarnyboje yra tikrai geras požymis“, – Eltai teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Bendrai, mano vertinimas apie ministerijos tarnautojus ir jų kompetenciją yra pozityvus. EIM įprastai turi tokią savybę, kad ji visada dirba dėl ekonomikos ir verslo gerovės, nepriklausomai nuo to, kas yra valdantieji. Tai nemaža dalimi formavo tarnautojai, kurie dirba ministerijoje“, – aiškino verslo atstovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LVK) prezidentas Vidmantas Janulevičius taip pat su E. Grikšu nėra gerai susipažinęs, tačiau neatmeta, kad jis gali būti geras kandidatas vadovauti EIM.
„Skaičiau apie jį, kaip kandidatą, ir galbūt vieną kartą esu jį matęs per kažkurį susitikimą su EIM atstovais“, – su Elta kalbėjo V. Janulevičius.
„Asmeniškai nepažįstant žmogaus – sunku kažką pasakyti, bet prisimenant tą vieną susitikimą, kuriame jis (E. Grikšas – ELTA) negavo daug galimybių prisistatyti ar savęs parodyti, jis atrodė gana įžvalgus. Tikiuosi per ateinantį laikotarpį su juo susitikti, aptarti pramonės viziją ir kryptį, o jei ir kai jis bus paskirtas ministru, norėsime sužinoti, kaip jis planuoja su mumis bendradarbiauti“, – dėstė LPK prezidentas.
A. Romanovskis nemano, kad patirties stoka pakištų koją E. Grikšui
LVK prezidentas A. Romanovskis neatmeta, kad kandidatui į ekonomikos ir inovacijų ministrus E. Grikšui gali trūkti patirties. Visgi, jo teigimu, tai nebūtinai pakiš jam koją kuruojant pavestą sektorių.
„Klausimas kyla dėl patirties didžiojoje politikoje, bet aš matau bendrą tendenciją, kad pastaraisiais metais į vykdomąją politiką ateina nemažai žmonių, kurie tiesiogiai politikoje nedirbo, o buvo šalia jos – geras pavyzdys tam yra ir premjerė I. Ruginienė, kuri iš visuomeninės veiklos atėjo į politiką“, – sakė A. Romanovskis.
„Manęs ta patirties stoka visiškai negąsdina – negirdėjau jokių atsiliepimų, kurie indikuotų, kad kandidatas E. Grikšas gali būti prastas ar nekompetentingas. EIM tarnautojų kompetencijos įprastai yra aukštos, jie ideologiškai atliepia verslo problemas“, – tikino LVK vadovas.
A. Romanovskis pripažįsta, jog jautė šiek tiek nerimo sužinojęs, kad iš EIM vadovo posto turės pasitraukti Lukas Savickas, tačiau mano, kad kandidatas jį pakeisti E. Grikšas galėtų sekmingai tęsti darbus.
„Tikrai buvo nerimo, kai paaiškėjo, kad keičiasi koalicija ir ministro kėdėje nebebus Luko Savicko, bet dabar to nerimo nebelieka. Jaučiasi, kad šioje srityje turėsime žmogų, kuris žino verslo specifiką ir šioje srityje yra dirbęs pakankamai“, – teigė verslo atstovas.
„Svarbiausia, kad mūsų, kaip verslo, balsas būtų stiprus. Paskutinėje itin svarbioje diskusijoje dėl mokesčių reformos, nepaisant EIM bandymų tai pakeisti, į mūsų valią buvo mažai atsižvelgiama“, – vylėsi A. Romanovskis.
V. Janulevičius tikisi, kad EIM toliau eis panašia kryptimi
LPK prezidentas V. Janulevičius teigia besitikintis, kad naujoji EIM vadovybė nemes L. Savicko nubrėžto politinio kelio, tačiau neatmeta, kad yra ir taisytinų dalykų.
„Manau, kad L. Savickas buvo tikrai daug su verslu daug bendraujantis ministras, buvo už naujos ir inovatyvios formos verslą, pramonę ir eksportą. Tikiuosi, kad naujasis ministerijos vadovas tęs darbus ta pačia kryptimi“, – teigė verslininkas.
„Tiesa, norėčiau, kad jis žiūrėtų ne tik į pačius inovatyviausius verslus, kurie kol kas dar kuria santykinai nedidelę vertę, bet ir į tradicinę pramonę, kuri yra atsakinga už 19 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP)”, – aiškino V. Janulevičius.
Anot jo, ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas Lietuvos eksportui, kuris paskutiniu metu dėl agresyvesnės Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užsienio prekybos politikos išgyvena sunkius laikus.
„Mūsų lūkesčiai ministerijai būtų, kad ji komunikuotų, bendrautų ir kuo daugiau verslo bei eksportuojančių įmonių įtrauktų į diskusijas. Dalies inovatyvių verslų ir paslaugų eksportas auga, tačiau visoje ES matome, kad pramonei dėl mažėjančių eksporto galimybių – nėra lengva“, – tiikino LPK prezidentas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus E. Grikšas jau susitiko su paskirtąja premjere ir valstybės vadovu Gitanu Nausėda. Tiesa, pastarasis savo pasitikėjimo kandidatu dar neišreiškė.
Verslo atstovai optimistiškai žiūri į K. Vaitiekūno kandidatūrą vadovauti Finansų ministerijai
Naujojoje Vyriausybėje naują veidą pamatysime ir finansų ministro kėdėje – čia socialdemokratų iškeltu kandidatu vadovauti buvo išrinktas dabar viceministro pareigas einantis Kristupas Vaitiekūnas, į kurį abu verslo atstovai žiūri kaip į gerą pasirinkimą.
„Vertinu pozityviai (K. Vaitiekūną – ELTA), nes teko su juo anksčiau bendrauti, nepaisant to, kad tada kalbėjome išskirtinai tik apie mokesčių reformą, kuri galiausiai mums nebuvo labai palanki“, – teigė V. Janulevičius.
„Jis (K. Vaitiekūnas – ELTA) tikriausiai turi kitokį, kiek naujesnį požiūrį ir į santykius su socialiniais partneriais bei ekomoniką. Sakyčiau, kad šie naujesnės kartos politikai, kurie ateina į svarbiausias šalies pozicijas, galbūt atneš kitokių požiūrių ir sukurs tam tikrą proveržį“, – vertino A. Romanovskis.
Pagrindinis tiek LPK, tiek LVK vadovo lūkestis Finansų ministerijai yra, kad ji užsiimtų geresne komunikacija ir aktyviau dirbtų su socialiniais partneriais, įskaitant verslą. Būtent dėl šio trūkumo daugiausiai kritikos susilaukė dabar laikinai finansų ministro pareigas einantis Rimantas Šadžius.
„Tikiuosi, kad bus galimybė išgirsti vienas kitą ir ieškoti būdų, kaip bendrai surasti išeitis. Jų ieškant per mokesčių reformą ne visada buvo atliepti verslo pastebėjimai, o pats K. Vaitiekūnas taip pat kartais neįsiklausydavo į mūsų argumentus. Norėtume, kad Finansų ministerija daugiau bendradarbiautų ir sprendimų ieškotų kartu su verslu – kad diskusijos būtų kuo produktyvesnės“, – aiškino V. Janulevičius.
„Tiesa, turiu labai didelį lūkestį, kad Finansų ministerijos vadovybės pasikeitimas atneš naujų vėjų į instituciją, o tai iki šiol biurokratiškai ir uždarai dirbusią instituciją pavers atviresne, labiau bendraujančia“, – apibendrino A. Romanovskis.
ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį pritarė Ingos Ruginienės kandidatūrai į ministres pirmininkes, o naujoji premjerė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teiks parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
