„Energetinis efektyvumas suprantamas kaip tam tikri veiksmai, tam tikros įdiegtos priemonės įmonėse. Pradėkime nuo tokių, kaip klijuojami lipdukai, skatinantys išjungti elektrą, iki sudėtingesnių, kaip pavyzdžiui, įdiegtos sistemos, kurios leidžia taupyti elektros energiją, arba išmaniosios apskaitos sistemos, modernus apšvietimas ir pan.“, – Žinių radijui sakė P. Stonys. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įžvelgia, kad tokias permainas kiek pristabdė didžiulis dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Taip esą primiršta galimybė taupyti jau turimus išteklius, tačiau Europos Sąjunga, pasak R. Dargio, pamažu požiūrį vėl keičia. „Dabar susizgribta yra, kad būtų žymiai padidintas energijos naudojimo efektyvumas. Kitaip tariant, kad taupus ir efektyvus energijos naudojimas turėtų tapti Europos Sąjungos politikai paralelus atsinaujinančių išteklių plėtrai.“ R. Dargio nuomone, net jeigu iš pradžių šiam tikslui prireikia investicijų, jos netrunka atsipirkti. „Televizoriai, šaldytuvai šiandien daug mažiau vartoja energijos negu prieš 10 metų pagaminti. Aš jau nekalbu apie apšvietimo lemputes – taupančiųjų lempų energiją skaičiuojame nebe kilovatais, o vatais.“ Be kita ko, primena ekspertai, energiją taupantys pokyčiai galiausiai lemia geresnius verslo rezultatus ir skatina konkurencingumą.
Kaip sutaupyti trečdalį elektros kainos išlaidų?
Lietuvos įmonės dar tik pradeda mąstyti apie energijos taupymą, sako ekspertai, tačiau tai darytų apsimokėtų. Pritaikius kompleksines priemones, galima sutaupyti net trečdalį už elektros energiją mokamos kainos. Pasak bendrovės LESTO socialinės atsakomybės projektų vadovo Pauliaus Stonio, Lietuvos verslo subjektai suvartoja daugiau kaip pusę šalies elektros energijos, tad energetinio efektyvumo potencialas esą nemenkas. Pokyčiai, pasak P. Stonio, įmonėse prasideda pakeitus požiūrį į energijos vartojimą, o tada galima pradėti priemones, geriausia – kompleksines.
Lietuvos įmonės dar tik pradeda mąstyti apie energijos taupymą, sako ekspertai, tačiau tai darytų apsimokėtų. Pritaikius kompleksines priemones, galima sutaupyti net trečdalį už elektros energiją mokamos kainos. Pasak bendrovės LESTO socialinės atsakomybės projektų vadovo Pauliaus Stonio, Lietuvos verslo subjektai suvartoja daugiau kaip pusę šalies elektros energijos, tad energetinio efektyvumo potencialas esą nemenkas. Pokyčiai, pasak P. Stonio, įmonėse prasideda pakeitus požiūrį į energijos vartojimą, o tada galima pradėti priemones, geriausia – kompleksines.
