Ar gali turėtų jūsų kalba įtakos sąskaitai banke? Pasirodo, ne tik gali, bet ir turi. Tą įrodė Jeilio universiteto ekonomikos profesorius M. Keithas Chenas savo tyrimu „Kalbos įtaka ekonominei elgsenai“, rašo dv.ee.
Mokslininkas tyrime atkreipia dėmesį į vieną iš kalbos aspektų: kaip mes elgiamės su laiku. Kiekviena kalba organizuoja ir apibrėžia būsimąjį laiką vis kitaip.
Lingvistai tai laiko skirtumais tarp būsimojo laiko nuorodų.
Kai kurios kalbos, pavyzdžiui, vokiečių, turi silpnai išreikštus būsimuosius laikus. Kitaip tariant, skirtumas tarp „šiandien“ ir „rytoj“ nėra aiškus.
Savo tyrime M. Keithas Chenas nurodo pavyzdį, kad Vokietijoje galima pasakyti „Rytoj lis“ („it rains tomorrow“ – angl. k.), o angliškai galima pasakyti ir „rytoj bus lietaus“ („It will rain tomorrow“ – angl. k.).
Anglų kalba turi stipriai išreikštas įvairaus būsimojo laiko formas, todėl egzistuoja aiškios gramatinės ribos tarp „šiandien“ ir „rytoj“.
Pensinių fondų, taip pat sveikatai įtaką turinčių įpročių analizė M. Keithui Chenui parodė, kad žmonės, kurie kalba kalbomis, neturinčiomis aiškiai išreikštų būsimųjų laikų, ateičiai rengiasi gerokai stropiau nei žmonės, kurių kalbose būsimieji laikai labai aiškūs.
Tiesą sakant, neturinčios aiškios skirties tarp „šiandien“ ir „rytoj“ tautos sutaupo maždaug 6 proc. savo šalies bendrojo vidaus produkto. Be to, jie mažiau rūko, daugiau treniruojasi ir turi mažiau antsvorio.
