Nustatant pastato energetinį naudingumą vertinama daug kriterijų: atitvarų, langų ir durų šiluminė varža – jų gebėjimas priešintis šilumos prasiskverbimui, pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, saulės spindulių patekimas į patalpas, šildymo ir vėsinimo sistemų tipai, namo sandarumas. Buto šilumos sandarumui įtakos turi ir jo vieta daugiabutyje. Pavyzdžiui, kampiniai butai arba esantys toli nuo šilumos punkto, virš rūsio arba viršutiniame namo aukšte yra „šaltesni“.
Kas lemia pastato energinį efektyvumą?
Pastato energinį vertinimą gali atlikti tik atestuotas energinio naudingumo ekspertas. Energinio naudingumo sertifikate nurodoma statinio ar jo dalies paskirtis, šildomas plotas ir energijos kiekis, reikalingas šildyti vienam kvadratiniam metrui ploto. Tačiau, skirtingos paskirties pastatai ar jų dalys gali būti priskirti skirtingai energinio naudingumo klasei dėl skirtingo statinio naudojimo intensyvumo. Kuo dažniau varstomos durys ir langai, yra šilumai laidžios išorinės atitvaros, tuo daugiau reikia pagaminti šiluminės energijos šio pastato arba jo dalies šildymui, nes šiluma yra linkusi „pabėgti“.
Energiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, perdangų virš grunto, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai patiriami šilumai išeinant per atitvaras – todėl joms, vertinant energinį naudingumą, ir skiriamas didžiausias dėmesys. Taip pat didelę įtaką turi ir inžinerinės – šildymo, vėdinimo, kondicionavimo sistemos.
Šiuos pastato duomenis reikia įvertinti norint efektyviai įgyvendinti projektinius daugiabučio atnaujinimo sprendimus – apšiltinant sienas, keičiant langus, atnaujinant šildymo ir vėdinimo sistemas ar įgyvendinant pilną namo renovaciją.
Energinio naudingumo klasės
Pastato energinis efektyvumas išreiškiamas energinio naudingumo klase pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Yra devynios statinių energinio naudingumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia mažiausiai C, o dažnai ir B klases.
A klasės pastatai šiluminės energijos sunaudoja mažiausiai, o A++ klasės pastatai visai nenaudoja šiluminės energijos. Šių pastatų išorinės atitvaros pasižymi didele šilumine varža, šiluminė energija gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, geoterminio šildymo ar saulės kolektorių.
B ir C klasės pastatai sunaudoja daugiau energijos, tačiau atitinka šią dieną galiojančių normų reikalavimus. Leidžiantis skale žemyn, raidėmis nuo D iki G klasių žymimi daug energijos naudojantys pastatai, F ir G klasėms priskiriami pastatai, kurių šildymui energijos sąnaudos yra pačios didžiausios. Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų, norint gauti valstybės paramą.
Energinio efektyvumo rodikliai
Priklausomai nuo pastato paskirties: gyvenamoji, gamybinė, mokslo, administracinė ir kitokių paskirčių, energinio efektyvumo normatyvai skiriasi. Taip pat namo energiniam efektyvumui įtakos turi ir katilinėje deginamo kuro tipas: vietinės kieto kuro katilinės šildomi butai vertinant priskiriami žemesnei energinio naudingumo klasei nei šildomiems centralizuotų miesto tinklų. Dar aukštesnė klasė skiriama šildymui naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.
Straipsnių serija Renovacija. DUK apima dažniausiai užduodamus klausimus: kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kaip inicijuoti ir įgyvendinti projektą, kokias energinio efektyvumo didinimo priemones finansuoja valstybė ir kaip renovacija padeda tausoti gamtą, bei prisideda prie darnaus miestų vystymosi. Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. BETA priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti. Daugiau informacijos galite gauti paskambinę nemokama telefono linija 8 800 200 12.
