• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį.

REKLAMA

Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

NT ekspertas neslėpė, kad butas centre kainuoja tiek pat, kiek namas užmiestyje. Tad didžiausią įtaką pasirinkimui daro aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, gyvenant mieste viskas pasiekiama ranka, tad sutaupoma daug laiko, bet ne pinigų.

Priemiestyje tenka patiems valytis užpustytus kelius, ilgiau laukti pagalbos, bet yra daugiau laisvės ir mažiau triukšmo.

Laikas – esminis buto ir namo skirtumas

NT ekspertas Antanas Kudarauskas neslepia: geriau butas ar namas – tai amžinas ginčas tarp turinčių butus ir turinčių namus arba norinčių juos turėti.

REKLAMA
REKLAMA

„Drąsiai galiu teigti, kad nėra ir niekada nebus vieno teisingo atsakymo, nes kiekvieno žmogaus poreikiai, o su jais kartu ir požiūris, keičiasi priklausomai nuo amžiaus, statuso, šeiminės padėties, besikeičiančių vertybių, darbo, įpročių ir aplinkos“, – atkreipė dėmesį specialistas.

REKLAMA

Jo teigimu, gyvenimas name už 100 tūkst. eurų reikštų gyvenimą priemiestyje ar net užmiestyje. O 100 tūkst. eurų vertės butą būtų galima įsigyti ir šalia centro.

Esminis skirtumas tarp šių vietų, anot specialisto, yra laikas. Gyvenant bute, mieste, sutaupoma daug laiko, o gyvenant name, užmiestyje, laiko lieka mažai.

„Šis žodis tapatinamas su saugumu, infrastruktūra, likvidumu, greičiu. Žmonės gyvena butuose (miestuose), nes gali suspėti per parą nuveikti kur kas daugiau, visomis prasmėmis.

REKLAMA
REKLAMA

Ar teko kada valandą laiko nukasinėti savo kelią iš vidinio daugiabučio kiemo iki važiuojamosios dalies, kai jums po 15 min. reikia būti susitikime? Gyvenant name taip kartais nutinka. Aš gyvenu bute dėl laiko, nes atvykti iki centro man užtrunka tik kelias minutes. O jeigu ką pamiršau namie, galiu pasiimti per pietų pertrauką ir vėl grįžti į darbą“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot jo, gyvenant mieste galima greitai sulaukti, pavyzdžiui, policijos, medikų ar kaimynų pagalbos. Per 30 minučių pasiekti bet kurią reikiamą įstaigą ar vietą, o kelias nebus užpustytas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Privalumai ir trūkumai – kas svarbiau jums?

Kalbėdamas apie butus A. Kudarauskas įvardijo, kad mieste yra labai gerai išvystyta socialinė aplinka, netrūksta ligoninių, viešojo transporto, švietimo įstaigų, policijos, pramogų, parduotuvių, darbo.

Yra mažiau vagysčių, mažiau gamtos, daugiau triukšmo. Reikia mažiau laiko namų priežiūrai, mat laiptines išvalo, takus nukasa, gatves nušluoja ir nubarsto tam skirti prižiūrėtojai.

REKLAMA

O kadangi viskas yra, tai ir gyventi brangiau, nes viskas kainuoja.

Pasak eksperto, mieste visuomet galima greičiau išsinuomoti ar išnuomoti, nusipirkti ar parduoti, tačiau NT yra daug brangesnis. Be to, butų pasirinkimas – didesnis nei namų.

O renkantis namą priemiestyje, anot A. Kudarausko, viskas – atvirkščiai. Trūksta pramogų, ligoninių, švietimo įstaigų, darbo, yra prastas susisiekimas.

Užmiesčiuose – didesnė ramybė, nekyla problemų dėl triukšmaujančių kaimynų, gyvenama šalia gamtos.

REKLAMA

Prie privalumų pašnekovas pridėjo ir tai, kad čia, palyginti su miestu, yra geresnis oras, maistas, pigesnis ne tik NT, bet ir pragyvenimas. Taip pat yra daugiau laisvės, nepriklausomybės, erdvės.

Tačiau dėl atokumo kyla didesnis vagysčių pavojus (mažiau saugumo). Be to, reikia daugiau laiko namų ruošai ir aplinkos tvarkymui.

Kokiems asmenims labiau tiktų namas, o kuriems – butas? 

Anot A. Kudarausko, geriau gyventi name (priemiestyje / užmiestyje) yra:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
  • jauniems žmonėms, baigusiems studijas, turintiems gerą darbą, automobilį, laisvą darbo grafiką, mažamečius vaikus, kurie yra naujagimiai arba ikimokyklinio amžiaus;
  • šeimoms su vienu vaiku, kuris lanko tik mokyklą;
  • žmonėms, kurie yra vyresnio, bet ne senyvo amžiaus, ir kurių vaikai yra suaugę ir jau paliko namus;
  • asmenims, dirbantiems laisvu grafiku ar namuose;
  • tiems, kurie mėgsta viską daryti patys, t. y. remontuoti, nusišienauti kiemą, ir kuriems nėra problema, pavyzdžiui, įkalti vinį;
  • tiems, kurie mėgsta darbuotis darže, garaže.

O gyventi bute (mieste) pašnekovas pataria:

REKLAMA
  • viengungiams;
  • studentams;
  • šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais;
  • šeimoms su daugiau kaip vienu vaiku;
  • senjorams;
  • našliams / našlėms;
  • ligotiems žmonėms ar žmonėms su negalia;
  • asmenims, neturintiems vairuotojo pažymėjimo.

„Asmenys, turintys mažamečių vaikų, gyvendami name jau pradeda jausti nepatogumus, socialinės infrastruktūros stygių. Vaikams pasiekus mokyklinį amžių, poreikis gyventi bute nusveria namo privalumus, žmonės kraustosi į miestą“, – kalbėjo NT ekspertas.

REKLAMA

Kokį būstą renkasi žmonės su paskola?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, butai šiandien sudaro apie du trečdalius viso su paskola įsigyjamo būsto.

„Pastebime, kad pandemijos laikotarpiu piką įgavęs individualių namų populiarumo augimas 2023 m. stabilizuojasi ir išlieka panašus kaip 2022 m.“, – nurodė banko Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas.

Jo teigimu, 2023 m. I pusmetį įsigytų butų vidutinis plotas sudarė apie 61 kv. m. arba 5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (2022 m. I pusmečio duomenimis – apie 64 kv. m.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu vidutinis per 2023 m. I pusmetį finansuotų gyvenamųjų namų plotas buvo apie 143 kv. m. arba 2 proc. mažiau nei tuo pat laikotarpiu prieš metus (2022 m. I pusmečio duomenimis – apie 146 kv. m.).

„Swedbank“ duomenimis, vidutinė finansuojamų butų kaina per metus augo apie 7 proc. ir 2023 m. I pusmetį buvo apie 124 tūkst. eurų.

Spartesnis kainų augimas pastebėtas ties finansuotais individualiais namais, kur vidutinė kaina per metus augo apie 12 proc. ir 2023 m. I pusmetį vidutiniškai sudarė apie 147 tūkst. eurų.

REKLAMA

Arba didesnė kaina, arba brangesnis išlaikymas

Anot G. Vercinsko, kaip rodo „Swedbank“ atlikta šalies gyventojų apklausa, dažniausi būsto pasirinkimui įtakos turintys kriterijai be kainos yra energetinė klasė, lokacija, plotas. Pastarieji komponentai gali lemti ne tik būsto kainą, bet ir išlaikymo sąnaudas.

„Dažnu atveju aukštos energetinės klasės būstas kainuoja brangiau, tačiau jo išlaikymo kaštai paprastai būna mažesni. Gyvenamųjų namų, lyginant su butais, privalumas šiuo aspektu yra tas, kad gyventojas lengviau gali savarankiškai įgyvendinti įvairius energiją taupančius sprendimus, pavyzdžiui atlikti pastato renovaciją.

REKLAMA

Tuo metu lokacijos pasirinkimas gali tiesiogiai lemti išlaidas transportui. Būsto plotas taip pat svarbus veiksnys, galintis lemti būsto kainą, išlaikymo sąnaudas.

Remiantis mūsų duomenimis, įsigytų namų vidutinis plotas buvo beveik 2,5 karto didesnis nei butų. Dažnu atveju tai reikštų ir didesnes išlaidas būsto išlaikymui“, – komentavo banko atstovas.

Gimiau ir augau, mokslus baigiau, dirbu VILNIUJE, bet jau 13 metu gyvenu tikrai komfortiskai, - VIENKIEMYJE!
Artimiausi kaimynai, - 3,4 km;- Vilnius, - 23km, miskai, tvenkinys , sunys...RAMYBE!
Kai namas pradės griūti, suprasi, kad ne vien aplinka reikia rūpintis .
Nepaveluokit įmokos už paskolą bankui sumokėti, nes paskui jūsų nelauks nelauks .
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų