Portalo tv3.lt skaitytojai piktinosi, netvarkingais šunų augintojais.
Vilnietė Rasa skundėsi, kad daugiabučio kieme netoli vaikų žaidimo aikštelės savo šunis vedžioja didžioji dalis kaimynų.
„Tikrai ne visi susirenka savo šunų dovanėles, o jeigu ir susirenka, tada smirdantį maišelį įmeta į šiukšliadėžę greta suoliuko, kur sėdi mamos.
Taigi sėdėdamos ir laukdamos vaikų, turime uostyti šunų išmatas. Negi sunku susirasti tam tinkamą šiukšliadėžę arba bent tokią, prie kurios nesėdi žmonės“, – stebėjosi ji.
Anot Rasos, toli gražu ne visi varginasi susirinkti šunų išmatas.
„Tikrai ne vieną kartą teko valyti purvinus vaikų batus, juk jie nežiūri, bėgioja visur kieme, todėl ir susirenka visos šunų dovanėlės ant batų“, – piktinosi ji.
Kita portalo tv3.lt skaitytoja Raimonda skundėsi, kad žmonės nerenka savo šunų išmatų ne tik kieme, bet ir laiptinėje.
„Ne kartą teko matyti šunų šlapimu aplaistytas sienas ir besivoliojančias išmatas. Negi sunku susitvarkyti?
Rašiau skundus į bendras kaimynų socialinio tinklo grupes, tačiau niekas nereaguoja. Žmonės tik garsiai pasipiktina, kad netvarka, tačiau konkrečių veiksmų niekas nesiima“, – piktinosi ji.
Ji tikino, kad neatsakingus šunų augintojus turėtų bausti savivaldybė.
„Tačiau ji tik pristatė ženklų raginančių neteršti, tačiau konkrečių veiksmų nesiima“, – sakė moteris.
Gresia baudos iki 230 eurų
Vilniaus miesto savivaldybė patikino, kad susirinkti gyvūnų ekskrementus yra būtina.
„Tai yra apibrėžta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintame Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos apraše.
Pagal jį, gyvūnui išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose ar kito žmogaus valdoje, augintinio laikytojas privalo nedelsiant surinkti teršalus. To nepadarius, gali grėsti bauda iki 120 eurų, o pažeidimui kartojantis – iki 230 eurų“, – įspėjo savivaldybė.
Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas irgi patikino, kad gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad gyvūnų laikytojai turi gyvūnams išsituštinus ar kitaip priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus.
„Už tokius pažeidimus taikomos Administracinių nusižengimų kodekso numatytos nuobaudos. Kurios siekia nuo 30 eurų iki 120 eurų. O jeigu nusižengimas bus padarytas pakartotinai, gyventojas gali būti baudžiamas ir 230 eurų bauda“, – įspėjo savivaldybės atstovas.
Privalo pateikti įrodymus
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, apie ekskrementų nesurinkimo atvejus galima pranešti savivaldybei, policijai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
„Tačiau turi būti nenuginčijami įrodymai – pavyzdžiui, nuotraukos ar vaizdo įrašas, kur matytųsi, kad gyvūnas išsituštino, o jį vedęs žmogus ekskrementų nesurinko.
Skundų savivaldybė sulaukia, tačiau jų yra gerokai mažiau nei prieš kelis dešimtmečius. Pastebime, kad gyventojai tampa vis kultūringesni ir sąmoningesni“, – pastebėjo savivaldybė.
Klaipėdos savivaldybės atstovas irgi pažymėjo, kad apie nusižengimus geriausia informuoti policiją arba savivaldybę.
„Tinkamiausias įrodymas būtų filmuota medžiaga, kurioje matytųsi ne tik gyvūnas, bet ir jo laikytojas bei jo veiksmai. Taip pat reikia ir bent jau minimalios informacijos apie gyvūno laikytoją, kuri padėtų identifikuoti nusižengimą padariusį asmenį. Nuotraukos, jei jos informatyvios, taip pat gali būti tinkamu įrodymu“, – patarė L. Lapinskas.
Anot jo, skundų bei pranešimų susijusių su šunimis, jų šeimininkų netinkamu elgesiu, šiltuoju metų laikotarpiu Viešosios tvarkos skyriuje gaunama maždaug po 4 – 5 per mėnesį, šaltuoju – dar mažiau.
Šunų ekskrementus pataria mesti ne bet kur
Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ teritorijų priežiūros vadovė Akvilė Gargasaitė pastebėjo, kad, pavasarį nutirpus sniegui, teritorijas prižiūrintys specialistai randa ir augintinių šeimininkų nesurinktų ekskrementų.
Liūdina, kad vis dar nemažai augintinių šeimininkų šaltuoju sezonu palieka šunų ekskrementus – toks vaizdas nutirpus sniegui atrodo tikrai nedžiuginančiai“, – sakė ji.
A. Gargasaitė priminė, kad augintinių šeimininkai turi pasirūpinti išmatų surinkimu, nes už tai gresia ne tik nemenkos baudos, bet ir kyla rizika aplinkiniams – kontaktas su paliktais ekskrementais gali sukelti įvairius negalavimus ir ligas.
„Visada rekomenduojame šunų išmatas mesti į tam skirtas dėžes, taip neužteršite dar tinkamų perdirbti pakuočių atliekų. Jeigu tokios dėžės šalia nėra, kruopščiai užrištą maišelį galima išmesti su bendromis atliekomis, tačiau, kaip ir minėjau, tai turėtų būti tik atsarginis variantas“, – įspėjo specialistė.
