Investuotojai su džiugesiu laukia pranešimų apie naujas kiekybinių skatinimų programas, tačiau tuo pat metu ekonomistai ėmė diskutuoti apie grėsmę, kuri iškilo dekretinėms valiutoms, rašo CNBC. Nuolatos didinant pinigų kiekį jų vertė mažėja, galbūt mes jau atsidūrėme ant valiutų krizės slenksčio?
Kai kurie ekspertai tiki, kad dekretinės valiutos (angl. fiat money) priartėjo prie pabaigos pradžios. Dekretinių valiutų vertė yra paremta vien tik pasitikėjimu, kurį sugebėjo sutelkti valiutą emitavusi valstybė. Jos vertė nėra susijusi su jokiu ištekliumi ar kita materialine gėrybe. Tai reiškia, kad centriniai bankai, bent jau teoriškai, gali spaudinti tiek pinigų, kiek tik panorės. Krizės metu ekonomikos skatinimas šviežiai atspaudintais pinigais gali pagyvinti verslą ir vartojimą, tačiau tuo pat metu kyla grėsmė, kad valiutos nuvertėjimo žala pranoks tokio skatinimo naudą.
Šiuo metu pagrindiniai pasaulio centriniai bankai stengiasi atgaivinti stagnuojančias ekonomikas. Kai kurie analitikai mano, kad dekretinės valiutos jau pradėjo lenktynes, kurių finišo tiesiojoje laukia pražūtis.
„Templeton Emerging Markets Group“ valdybos pirmininkas Markas Mobiusas mano, kad netrukus investuotojai pradės reikalauti auksu arba kitu realiu turtu užtikrintų valiutų.
„Jau ryškėja pirmieji simptomai, centriniai bankai ėmė kaupti aukso atsargas. Duomenys rodo, kad pusę aukso sandorių atlieka centriniai bankai. Jie laukia tos dienos, kuomet galės pasakyti, kad jų pinigai yra užtikrinti auksu, todėl jų valstybė yra stipri ir patikima“, – prognozuoja M. Mobiusas.
M. Mobiuso žodžiai nėra tušti paistalai, mat šis žmogus kontroliuoja 50 mlrd. JAV dolerių vertės turtą.
„ACE Investment Strategists“ vyriausias patarėjas Yu-Dee Changas teigia, kad ekonomikos skatinimas piniginėmis injekcijomis yra trumparegiška priemonė. „Nuolatos spausdinant pinigus ekonomika anksčiau ar vėliau patenka į bėdą. Trumpuoju laikotarpiu kiekybinis skatinimas teigiamai paveikia ekonomiką ir rinkas, tačiau ilgainiui išryškėja neigiami padariniai, todėl verta pagavoti ar pasirinkta teisinga taktika“, – tvirtina Yu-Dee Changas.
Vis dėlto ne visi mano, kad dekretinės valiutos priėjo liepto galą. „Westpac Bank“ vyriausiasis patarėjas valiutų klausimais Seanas Callowas mano, kad jeigu valiutų griūtis yra reali grėsmė, tuomet ji jau turėjo prasidėti, tačiau to neįvyko.
„Budri ir įtari obligacijų rinka turėjo progų nubausti JAV už fiskalinį deficitą ir kiekybinio skatinimo programą, tačia rinka ir toliau demonstruoja pasitikėjimą tokiomis valiutomis kaip JAV doleris, Didžiosios Britanijos svaras sterlingas ir Japonijo jena. Pastaruosius porą metų visos trys valiutos laikosi gana gerai,“ – sako S. Callowas.
Valiutų krizės pranašai pripažįsta, kad neįmanoma numatyti kada gali prasidėti griūtis. Vieni sako, kad dabartinis valiutų modelis subyrės per artimiausius penkerius metus, o M. Mobiusas tikina, jog apokalipsė įvyks kur kas greičiau.
„Sunku prognozuoti. Griūtis gali prasidėti, kad ir rytoj. Viskas gali įvykti labai greitai. Daug kas priklauso nuo reformų, kurios šiuo metu vyksta ne tik Europoje, bet ir JAV bei Japonijoje. Dekretinių valiutų egzistenciją lemia pasitikėjimas. Dingus pasitikėjimui pinigai bus verti tiek, kiek vertas popierius ant kurio jie yra atspausdinti“, – pokalbį užbaigia M. Mobiusas.
Ginčai dėl dekretinių pinigų ateities įgauna pagreitį, tuo tarpu vienas Londone veikiančio milijardinės vertės fondo valdytojas siūlo atsakymų apie ateitį ieškoti praeityje.
„Visos dekretinės valiutos kada nors egzistavusios šioje žemėje anksčiau ar vėliau žlugo, todėl nėra priežasčių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis“, – sako investicijų ekspertas.
