Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.
Paprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.
Tiesa, kai kurios darbuotojų grupės turi ilgesnes kasmetines atostogas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai ar pareigūnai gali atostogauti nuo 22 iki 37 dienų, skirtingų sričių gydytojai – nuo 26 iki 30, skrydžių vadovai – 35, mokytojai ir mokslininkai – 40, orlaivių pilotai – 41 dieną.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų. Per atostogas darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis (atostoginiai).
Dažniausiai dalį mėnesio žmogus atostogauja, o dalį dirba, dėl to, už šį laiką mokamas tiek įprastas atlyginimas, tiek atostoginiai. Dėl to, kaip jie skaičiuojami, žmogus atostogų mėnesį gali uždirbti arba didesnę, arba mažesnę sumą, nei gauna įprastai.
Kovas daug geresnis nei lapkritis
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė atkreipė dėmesį, kad kai kurios išmokos darbuotojams į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamos, tad jie gali būti kiek mažesni, nei tikimasi.
Asociacijos prezidentės teigimu į atostoginių skaičiavimą neįtraukiamas darbo užmokestis, priskaičiuotas už prastovas, skatinamosios premijos už būsimus rezultatus, premijos švenčių dienų ir jubiliejų proga, kompensacijos mokamos sulaukus pensijos, nutraukiant darbo sutartį.
„Atostoginiai skaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių, kurie buvo iki atostogų mėnesio darbo užmokesčio ir įvairiausių priedų vidurkį, išskyrus anksčiau nurodytus atvejus“, – komentavo D. Čibirienė.
Jos teigimu, jeigu darbuotojo alga yra kintanti, didžiausi atostoginiai bus tais mėnesiais, kurių vidurkis bus didžiausias.
Jei darbuotojas turi galimybę neiti į prastovas, bet pasiimti kasmetinių atostogų – dažniausiai jam tai bus naudingiau, nes atostoginiai skaičiuojami iš mėnesių, kai buvo mokamas įprastas atlyginimas.
Ši taisyklė galioja tik, kai darbo užmokestis yra didesnis nei minimali mėnesinė alga (MMA). Jei darbuotojo darbo užmokestis yra lygus MMA, jam naudingiausia gauti MMA dydžio išmoką už prastovą ir nenaudoti atostogų iki atleidimo dienos. Atleidimo atveju jo atostoginiai negalės būti mažesni, nei atleidimo dieną galiojantis MMA, kuris kas metai auga apie 5 proc.
Vidutinę 1300 eurų algą uždirbančiam darbuotojui, kuris kitais metais ims 10 darbo dienų atostogų, priklausomai nuo pasirinkto mėnesio, atostoginių ir likusios algos suma gali skirtis per 60 eurų (nuo 1250 iki 1359 eurų).
„Šia prasme 2021 m. geriausia yra atostogauti kovo mėnesį (+59 eurai). Blogiausia lapkritį (-50 eurų). Bet viskas bus visai kitaip gaunantiems MMA. Jei ji didėja, tokiems darbuotojams geriau neatostogauti šiemet ir eiti atostogauti kitais metais, nes atostoginiai negalės būti mažesni už padidintą MMA“, – aiškino D. Čibirienė.
Ji priminė, kad dėl 2021 m. yra patvirtintas padidintas MMA iki 642 eurai (dabar – 607 eurai). Šis dydis gali būti pakeistas tuo atveju, jeigu naujas Seimas pakeis šiuo metu svarstomus valstybės ir „Sodros“ kitų metų biudžetų įstatymų projektus.
Atostogos, atostoginiai ir prastova
Per pirmąją ir antrąją karantino bangą dėl įvestų ribojimų daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų buvo priversti išeiti į prastovas. Jų metu darbuotojas negauna įprastinio darbo užmokesčio, tad ar jo atostoginiai sumažės?
Kaip minėta, atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) už kasmetines atostogas, yra 3 mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) jis mokamas.
Kaip komentavo Valstybinė darbo inspekcija, VDU apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis.
Taigi, į VDU įskaitomas bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai ir priemokos, premijos ir kitos pinginės išmokos už atliktą darbą ir kt.
Tačiau apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.
„Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą.
Pažymėtina, kad atitinkamai sutrumpėja ir laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, pavyzdžiui, jei darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbtos prastovos, tokiu atveju vidutinis darbo užmokestis bus apskaičiuojamas iš 2 faktiškai dirbtų mėnesių ir gauto darbo užmokesčio, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos skaičiuojant atostoginius“, – paaiškino Valstybinė darbo inspekcija.
Susiklosčius situacijai, kai paskelbiama dalinė prastova ir sumažėja darbo valandų per dieną skaičius, darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė kinta, palyginti su trukme, kurią jis dirbtų jeigu nebūtų paskelbta dalinė prastova.
„Taigi, manytina, kad šiuo atveju turėtų būti apskaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, kuris užtikrintų teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas“, – nurodė inspekcija.
Esą visais atvejais, darbdavys priimdamas sprendimą skaičiuoti vidutinį valandinį ar vidutinį dieninį darbo užmokestį, turi ne tik užtikrinti teisingą apmokėjimą už kasmetines atostogas, bet ir kaip jau minėta aukščiau, įgyvendinti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo teise principus.
