Darbo ir studijų patirties užsienyje įgiję ir gimtinėn grįžę lietuviai skeptikams sutardami atkerta – Lietuvoje gyventi galima.
Savaitraštis ,,Ekonomika.lt” kalbino iš užsienio į gimtinę dirbti ir gyventi grįžusius, aukštuose postuose įsitvirtinusius ir sėkmingai versle besisukančius lietuvius.
Parviliojo jaunystė
Beveik devynerius metus mokslams ir darbui JAV atidavusi Ieva Vozbutaitė šiandien sukasi viešųjų ryšių versle, vadovauja agentūrai „Euro RSCG PR“. Būdama penkiolikos ji laimėjo Atviros Lietuvos fondo stipendiją ir iš gimtojo Joniškio išvažiavo tęsti mokslų į JAV. Baigusi privačią mokyklą, studijas tęsė Filadelfijos universitete, krimto ekonomikos ir tarptautinių santykių teorijas, paskui dirbo didžiausioje JAV laboratorinių tyrimų kompanijoje ,,Quest Diagnostics”.
Dabar jau aštuonerius metus karjerą Lietuvoje tęsianti moteris nesigaili grįžusi. ,,Parviliojo jaunystė. Baigiau universitetą, dirbau, bet neturėjau rimtesnių įsipareigojimų. Grįžau apsidairyti, pakeliauti ir iš naujo pažinti namus”, – prisiminė ji.
Moteris, nors gali dalytis tik amerikietiška darbo ir studijų patirtimi, patikino, kad verslo aplinka ir visuomenė ten labai skiriasi. Pasak jos, JAV darbo rinkoje yra aiškios taisyklės: baigus bakalaurą didelėje organizacijoje galima eiti tik tam tikras pareigas. Vadovaujamoms pareigoms būtinas magistras, o jam – ir rimta darbo patirtis.
Lietuva – karjeristams?
Pasak verslininkės, tokia kartelė sistemai suteikia aiškumo. ,,Niekam nekyla iliuzijų, nes ir būdamas genijus dirbdamas ,,Google” ar ,,Microsoft” turėsi perkopti tą kartelę. Lietuvoje kaip jaunas specialistas gali būti pastebėtas daug greičiau – ši šalis karjeristams daug palankesnė”, – įsitikinusi verslininkė.
Jos teigimu, tarptautinė patirtis asmenybei suteikia labai daug. ,,Karjera ar studijos užsienyje leidžia žiūrėti plačiau, žinoti daugiau, neapsiriboti savo smėlio dėže, – kalbėjo į Lietuvą grįžusi verslininkė ir pabrėžė, kad Lietuva jai grįžusiai suteikė puikią aplinką. – Čia galima dirbti ir būti proceso širdyje. Tai save norinčiam išreikšti jaunam specialistui turėtų būti didžiausia paskata.”
Vertindama šalies siekius susigrąžinti svetur nutekėjusius protus pašnekovė patikino, kad tai priklauso nuo išvykusio žmogaus. ,,Mes neturėtume žiūrėti, ar Lietuva jau pasirengusi, ką ji mums duos. Reikia klausti: o ką galime mes? Ar tikrai išmokome, ar praplėtėme savo akiratį tiek, kad dabar galėtume su didžiule energija ir pozityvumu grįžti ir viską pritaikyti čia”, – akcentavo pašnekovė.
Ten geriau ne visada
Panašia patirtimi su ,,Ekonomika.lt” dalijosi ir ūkio viceministro pareigas jau beveik metus einantis Daumantas Lapinskas. ,,Mačiau, kokios galimybės čia atsiveria, mačiau, kur gali nueiti valstybė ir kaip galima jai padėti. Prisidėjo ir padėtis tose užsienio šalyse, kur tada dirbau, – grįžimo į Lietuvą priežastis vardijo D. Lapinskas ir patikino, kad ir Lietuvoje galima daug pasiekti: – 12 metų pragyvenęs užsienyje galiu sakyti, kad ne visada ten geriau ir taip gerai, kaip žmonės įsivaizduoja.”
Brandeiso universitete (JAV) įgijęs tarptautinės ekonomikos ir finansų magistrą studijomis jis neapsiribojo – stažavosi JAV, dirbo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke Londone bei jo biure Maskvoje, buvo įkūręs nuosavą verslą Gruzijoje.
Pašnekovas džiaugėsi įgavęs naudingos patirties užsienyje. ,,Mano esminės veiklos sritys buvo finansų inžinerija, investicijų pritraukimas, – vardijo viceministras. – Tam reikia smulkių žinių apie užsienio rinkas. Be to, dirbau tarptautiniuose kolektyvuose, pažinau įvairių šalių mentalitetą, verslo kultūrą.”
Reikia palaikyti ryšį
Jis teigiamai vertino dabartinės vyriausybės siekius susigrąžinti svetur karjeros siekiančius lietuvius ir priminė, kad svetur dirbantys tautiečiai net atveda čia investuotojų. ,,Ieškoma lietuvių užsienio kompanijose. Štai ,,Western Union” investicija buvo inicijuota ten dirbančio lietuvio, – džiaugėsi D. Lapinskas ir priminė, kad išlaikyti ryšį su užsienio lietuviais būtina. – Jie nebūtinai fiziškai turi čia būti, bet savo investicijomis, verslo ar akademiniais interesais perteikti Lietuvai žinias.”
Valstybės tarnyboje karjeros laiptais kopia ir daugiau užsienyje dirbusių lietuvių. Praėjusią savaitę ūkio ministro patarėjos pareigas pradėjo eiti buvusi vieno didžiausių JAV bankų ,,Goldman Sachs” privataus kapitalo valdymo viceprezidentė Milda Dargužaitė, premjerui Andriui Kubiliui talkina buvęs investicinio banko „Barclays Capital“ kylančių kapitalo rinkų specialistas Mykolas Majauskas.
Mažesnė konkurencija
Trejų metų darbo patirtį kompanijos „Procter & Gamble“ Londono skyriuje turintis, verslo plėtrą Lietuvoje skatinančios organizacijos ,,Versli Lietuva” generalinis direktorius Paulius Lukauskas į Lietuvą su šeima grįžo dėl to, kad tvirtai nusprendė vaikus auginti čia.
,,Lietuvoje yra puikios galimybės daryti karjerą, konkurencija čia mažesnė nei užsienyje, esi savoje aplinkoje, – Lietuvos teigiamus dalykus vardijo pašnekovas, bet kartu paragino išbandyti gyvenimą užsienyje. – Tame nematau nieko blogo, tik pozityvius dalykus.”
Jis teigė, kad ir grįžus į Lietuvą yra daug galimybių dirbti tarptautinėse kompanijose, bendrauti su užsienio rinkomis. ,,Mūsų rinka yra labai maža ir žmonės, norintys gauti tarptautinio lygio algą, turi veikti daugiau, ieškoti ryšio su užsienio kapitalu”, – kalbėjo P. Lukauskas.
Lietuvos verslumą skatinančios organizacijos vadovas teigė, kad norint prisikviesti svetur laimės ieškančius lietuvius, reikia su jais palaikyti ryšį. ,,Reikia kalbėti apie švietimą, kuris skatintų žmonių patriotizmą, nes kuo toliau, tuo labiau pasaulis globalės, darbo vieta nebebus tokia svarbi – ar tu Lietuvoje, ar Londone”, – sakė pašnekovas.
Norėjo pamatyti šaknis
Skrydžių bendrovės ,,airBaltic” viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda gimė JAV lietuvių šeimoje ir pirmą kartą į Lietuvą atvyko atkūrus nepriklausomybę. ,,Atvykau šešiems mėnesiams, pasižiūrėti. Užaugau kaip lietuvis, lankiau lietuvišką mokyklą, žinau kultūrą, kalbą. Norėjau pamatyti savo šaknis”, – vos juntamu amerikietišku akcentu kalbėjo verslininkas, Lietuvoje su šeima gyvenantis jau 19 metų.
T. Vizgirda dalijosi asmenine patirtimi ir teigė, kad Amerikoje norėdamas daug uždirbti turi dirbti žymiai sunkiau nei Lietuvoje. ,,Čia jeigu labai sunkiai dirbti ir žinai, ko nori, gali uždirbti tiek pat, kiek ir JAV. Tai priklauso nuo pastangų, ne nuo rinkos”, – konstatavo jis ir pabrėžė, kad JAV yra žymiai didesnė konkurencija, žymiai daugiau žmonių, „lipančių kitiems per galvas.”
Verslinininkas sakė niekuomet nenusivylęs Lietuva, tačiau bijąs, kad atėjus pensijos amžiui teks kelti sparnus. ,,Apmaudu, kad ,,Sodrai” mokame tokius didelius pinigus, pensiją gauname panašią su tais, kurie moka mažiau”, – kalbėjo p. Tomas.
Į Lietuvą – iš Baltųjų rūmų
Kitas JAV gimęs lietuvis, šiandien sėkmingai plėtojantis savo verslą, Arūnas Pemkus į Lietuvą 1993 metais atkeliavo visai atsitiktinai – iki tol dirbęs Baltuosiuose rūmuose, prezidento George’o Busho vyresniojo administracijoje, diplomatas sulaukė konsultacijų įmonės KPMG kvietimo tapti privatizacijos konsultantu Lietuvoje.
,,Po poros metų, kai privatizavimas buvo pristabdytas, teko rinktis. Nusprendžiau likti Lietuvoje”, – prisiminė 12-us metus viešųjų ryšių agentūrą ,,Integrity PR” su žmona valdantis verslininkas. ,,Kai pragyveni 10–12 metų, pasidaro sunku žiūrėti kitur”, – šypsojosi A. Pemkus.
Vertindamas verslo aplinką Lietuvoje ir JAV A. Pemkus teigė, kad pastarojoje ir biurokratiniai, ir mokestiniai klausimai yra žymiai paprastesni.
,,Gali užsiimti bet kuo, jeigu turi pakankamai gerų idėjų, daug dirbi, prasimuši”, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad Lietuvoje jam tenka susidurti su įvairiais ,,biurokratiniais nelogiškumais.”
,,Kita vertus, kai mažesnė rinka, yra daugiau pažinčių – tiek politikoje, tiek žiniasklaidoje, versle. Per tiek metų atsiranda asmeninių ryšių”, – pripažino A. Pemkus.
