Po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainoms smarkiai išaugus, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjį paskelbė planą, kad didžiosios naftos, dujų ir anglių įmonės mokės „krizės įnašą“ už savo 2022 metais padidėjusį pelną.
Vėliau paskelbta apie 33 proc. pelno mokestį 2022 metais, kuris yra daugiau nei 20 proc. didesnis nei 2019–2021 metų vidurkis.
Rugsėjo pabaigoje patvirtindama priemonę EK stengėsi nevartoti žodžio „mokestis“, nes bet kuriai naujai mokesčių nuostatai Europos lygmeniu būtų reikėję vieningo visų 27 ES valstybių narių sutikimo.
Nepaisant to, „ExxonMobil“ patronuojamosios įmonės Vokietijoje ir Nyderlanduose trečiadienį apskundė naująją priemonę ES Liuksemburge įsikūrusiam Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.
„Pripažįstame, kad energijos krizė Europoje stipriai slegia šeimas ir įmones, todėl stengiamės padidinti energijos tiekimą Europai“, – pranešime sakė „ExxonMobil“ atstovas spaudai Casey Nortonas.
„Mūsų iššūkis nukreiptas tik į neproduktyvų nenumatyto pelno mokestį, o ne į jokius kitus energijos kainų mažinimo paketo elementus“, – pridūrė jis.
EK „atkreipia dėmesį“ į ieškinį, tačiau „laikosi nuomonės, kad aptariamos priemonės visiškai atitinka ES teisę“ ir jų imtasi remiantis „solidarumo dvasia“, siekiant išspręsti energetikos krizę, naujienų agentūrai AFP sakė EK atstovė spaudai.
Pasak jos, „laikinasis solidarumo įnašas“ yra nutaikytas į „perteklinį pelną, gautą iš veiklos naftos, dujų, anglies ir naftos perdirbimo sektoriuose“, o „surinktos pajamas bus nukreiptos energijos vartotojams, ypač pažeidžiamiems namų ūkiams“.
„ExxonMobil“ pranešė, kad per antrąjį ir trečiąjį 2022 metų ketvirčius bendrovė uždirbo 37,6 mlrd. JAV dolerių.
Gruodžio pradžioje vykusiame susitikime su investuotojais „ExxonMobil“ vyriausioji finansininkė teigė, kad ES mokestis grupei kainuos „daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių“.
Ji taip pat teigė, kad galutinė suma priklausys nuo to, kaip valstybės narės įtrauks šią priemonę į savo 2023 metų biudžetą.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat buvo pagrasinęs nenumatyto pelno mokesčiu energetikos bendrovėms dėl to, ką jis pavadino „pasipelnymu karo metu“, tačiau amerikietiška ES mokesčio versija nebuvo patvirtinta.
