Užimtumo tarnyba pastaruoju metu vis aktyviau ruošia žmones, norinčius tapti profesionaliais tarptautinę kvalifikaciją turinčiais vilkikų vairuotojais, kurie vyksta su kroviniais į užsienio šalis, arba sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais, dirbančiais vietinėje Lietuvos rinkoje.
Kelių šimtų investicija jau atsipirko
Vienas iš jų – raseiniškis Jonas, nuo sausio mėnesio pradėjęs dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Šią profesiją 25 metų vaikinas įgijo baigęs Užimtumo tarnybos rekomenduotą mokyklą, o reikiamus kvalifikacijos egzaminus išsilaikė savo lėšomis. Norint įgyti šią profesiją jam reikėjo investuoti maždaug 300 eurų.
„Ši investicija jau atsipirko. Iki to laiko dirbau žuvies perdirbimo įmonėje, turėjau mažai laisvo laiko, daug darbo. Supratau, kad taip dirbdamas iki 30 metų galiu netekti sveikatos, tad labai norėjau pokyčių. Vairuoti man visada patiko, tai, galima sakyti, kad šis pomėgis mane paskatino pasukti į šią profesiją. Dėl to nesigailiu, nes dirbant yra galimybė išvykti už Lietuvos ribų, pamatyti pasaulio, ko sau iki tol negalėjau leisti“, – sako iš Žemaitijos kilęs Jonas.
Vaikinas augo šeimoje, kurioje buvo sudėtinga finansinė situacija, tad turėjo anksti mesti mokyklą, kad galėtų išgyventi, padėti šeimai. Atsistojęs ant kojų jaunuolis nusprendė įgyti profesiją, kuri garantuotų stabilumą, ką ir padarė.
Vaikinas dirbdamas vienoje iš Lietuvos transporto įmonių, kuri veikia Kėdainiuose, turi galimybę nuolat vykti į Baltijos šalis – Latviją ir Estiją, kai gabena krovinius užsakovams.
„Mano darbas pervežti krovinius sklandžiai ir atsakingai. Vežu krovinius, kuriuose – statybos prekės, metalas, popieriaus gaminiai, cukrus ir viskas, kam nereikia maisto šaldytuvų. Dirbu kaip dauguma Lietuvos žmonių darbo dienomis, o savaitgaliai ir šventinės dienos – laisvi. Turiu galimybę pailsėti, atsigauti. Per mėnesį į rankas uždirbu virš 1000 eurų“, – sako Jonas.
Jo teigimu, dirbdamas tokį darbą suaugi, tampi labai atsakingu, išmoksti kruopščiai planuoti savo laiką, nes vairuoti tokią transporto priemonę – didžiulė atsakomybė.
„Vos tik pradėjus dirbti buvo šiek tiek streso. Reikėjo laiko susipažinti su sektoriuje, maršrutais ir kitais dalykais, kurie neišvengiami dirbant šį darbą. Dabar – tai praeitis. Streso nebėra. Galiu skirti laiko ir sau, jei , pristačius krovinius nėra kitų skubių užsakymų. Pavyzdžiui, pirmą kartą gyvenime plaukiau keltu Estijoje – kėlėmės į greta esančias salas. To sau įprastomis sąlygomis negalėčiau leisti“, – sako vaikinas.
Tikslas – įkurti nuosavą verslą transporto sektoriuje
29 metų Tomas gimtinėje dirbo ugniagesiu, o Airijoje, Anglijoje ir Vokietijoje beveik 8 metus sukosi atlikdamas įvairius statybos, elektros įrengimo, medienos paruošimo darbus. Pakeitęs daugybę darbų ir išmaišęs pusę pasaulio, vaikinas grįžo į Lietuvą norėdamas atrasti ramybę ir siekti svajonių. Bendradarbiaudamas su Užimtumo tarnyba, jis įgijo sunkvežimio vairuotojo specialybę ir jau beveik du mėnesius kasdien Lietuvoje gabena krovinius.
„Visada patiko vairuoti, tad pomėgis atvedė prie sunkiasvorės transporto priemonės vairo. Neslėpsiu, turiu ir didesnių tikslų – padirbėjęs kelerius metus transporto sektoriuje ir susipažinęs su jo specifika bei subtilybėmis, norėčiau įkurti savo transporto įmonę ir teikti krovinių pervežimo paslaugas. Tik pirmiausia turiu viską puikiai šioje srityje išmanyti, pats mokėti dirbti visus darbus. Tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti svajonę“, – sako Tomas.
Pašnekovo teigimu, šiame sektoriuje dirba labai draugiški žmonės, kurie dalijasi patirtimi, pataria pradedantiesiems, tad malonu ir į darbą kasdien vykti.
„Privalumas ir tai, kad galima lanksčiai planuoti laiką, kai gabeni krovinius. Pavyzdžiui, šiuo metu esu Palangoje, neseniai pristačiau krovinį ir turiu laisvo laiko. Su darbdaviu susitariau, kad šiek tiek užtruksiu, nes noriu pasivaikščioti po Palangą, nueiti prie jūros. Ne kasdien galiu sau tai leisti, tad naudojuosi proga. Ir tai – tik vienas iš pavyzdžių“, – sako vairuotojas Tomas.
Pasak jo, dirbant Lietuvoje, privalumų ir daugiau – po darbų gali namo grįžti ilsėtis, o ne kur nors svetur, kaip gabenant krovinius į tolimas šalis.
„Jei turėčiau šeimą ir vaikų, rinkčiausi darbą Lietuvoje, kaip ir šiuo metu, nes keliaujant su kroviniais po užsienį mažai gali pabūti su šeima. Kol jos neturiu ir gyvenu vienas, galiu sau leisti daug ir ilgai dirbti, jei tik noriu. Nuo to, kiek dirbi, priklauso ir darbo užmokestis. Pavyzdžiui, praeitą mėnesį už 17 darbo dienų gavau 840 eurų, o šį mėnesį dirbau daugiau, tai turėčiau gauti virš 1000 eurų“, – džiaugiasi Tomas.
Vežėjai įdarbins ne mažiau kaip 500 vairuotojų
Transporto sektoriuje nuolat trūksta tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų. Dėl to Lietuvos transporto įmonėse dirba nemažai užsienio ir trečiųjų šalių piliečių. Ypač sudėtinga situacija, kai gegužę baigėsi metinis kvotų limitas, kurios leisdavo paprasčiau įdarbinti vairuotojais užsienio šalių piliečius, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neskiria papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų.
Šią problemą bent kiek bando sušvelninti Užimtumo tarnyba, intensyviau ruošdama šios trūkstamos profesijos atstovus. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ ir Užimtumo tarnyba birželio pradžioje pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį asociacijai priklausančios įmonės įsipareigojo įdarbinti ne mažiau kaip 500 tarnybos atrinktų ir keliamus reikalavimus atitinkančių kandidatų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį profesinį mokymą pagal C ir (ar) CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programas baigė 561 žmogus, iš jų – 516 įgijo kvalifikaciją. Mokytis šios profesijos šiemet jau nukreipta 512 žmonių. Per šį darbo rinkoje įsitvirtino virš 53 proc. žmonių, baigusių C, CE, 95 kodo programas.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, „Linavos“ nariai yra pasirengę įdarbinti siūlomus kandidatus, kurie atitiks darbdavių keliamus reikalavimus.
„Tolimųjų reisų vairuotojai yra tie, kurių nuolat trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Darbdaviai dėl jų konkuruoja ir verčiasi per galvą. Džiugu, kad bent nedidelė dalis Lietuvos piliečių panoro dirti transporto sektoriuje, kurių labai laukiame įmonėse“, – sako Z. Buivydas.
Visgi, pasak asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko, iki realaus poreikio užtikrinimo – dar labai toli, nes transporto įmonėms trūksta kelioliką tūkstančių vilkikų vairuotojų.
„Verslas pasigenda aiškios valstybės strategijos sprendžiant šalies ekonomikai ir transporto sektoriui svarbius klausimus, ypač iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ir viceministro Vytauto Šilinsko, kurie net nesistengia įsiklausyti į problemas ir jas suprasti. Kai kritiškai trūksta tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų, verslas negali dirbti. Vis daugiau įmonių sugrąžina namo vilkikus iš užsienio ir nebesiunčia su naujais kroviniais. Tokių atvejų tik daugėja“, – sako V. Bučinskas.
Papildomam kvotų skyrimui pritaria ir Užimtumo tarnyba, kuri pripažįsta, kad nesugebės patenkinti tokio poreikio, nes Lietuvoje yra vos 1600 žmonių, kurie galėtų dirbti tarptautinio transporto vairuotojais, o iš jų tik apie 200 norėtų dirbti šį darbą.
