Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžietis Laurynas dirba kavinėje. Jaunuolis gyvena nuomojamame būste ir dirbdamas viliasi sukaupti pradinį įnašą, kad bent su paskola galėtų priartinti savo svajonę – gyventi nuosavuose namuose.
„Nėra baristos darbas labai pelningas, bet neblogas. Kažkur pusę atlyginimo tenka išleisti būsto nuomai“, – komentavo panevėžietis Laurynas.
Per kiek metų pavyks sukaupti bent 15 tūkst. eurų pradinį įnašą apie 100 tūkst. eurų kainuojančiam būstui, Laurynas neįsivaizduoja.
„Kaupiu, stengiuosi kuo daugiau taupyti, bet būna gyvenime problemų, kurioms tenka išleisti taupomąją sąskaitą, išsileidžia“, – pasakojo Laurynas.
Lietuvos bankas, tokiems kaip Laurynas, skelbia pasirengęs padėti. Lietuvos bankas, neturintiems būsto paskolų lietuviams, švelnina atsakingo skolinimo nuostatus – trečdaliu mažina būtiną pradinį įnašą. Vietoje 15 proc. nuo kitų metų rugpjūčio įsigalios 10 proc. būsto kainos minimalus pradinis įnašas. Dar žemiau nuleisti kartelės bankas nesiryžta.
„Tai būtų labai stiprus paklausos skatinimas. Skolininkas nepademonstruotų jokios pareigos, sugebėjimo sukaupti ir taupyti“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tiesa, naujovė įsigalios tik po 10 mėnesių. Banko vadovas sako, kad sąmoningai skolinimo sąlygų švelninimo įsigaliojimą atideda antrajam kitų metų pusmečiui, kad neperkaitintų rinkos. Mat nuo balandžio lietuviai jau galės atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus ir dalis jų, tikėtina, planuoja panaudoti būtent būsto pirkimui.
„Tai, ko siekiame – užkardyti rizikas ir užtikrinti skolininkų finansinę sveikatą. Jei reikalavimas perteklinis, jį švelniname“, – sakė G. Šimkus.
Artimiausios prognozės
Lietuvos banko vadovas prognozuoja, kad sumažėjus minimaliam pradiniam įnašui, padaugės jaunų žmonių, kurie įpirks būstą. Tačiau viliasi, kad būsto kainos dėl šios naujovės papildomai padidės ne daugiau 1,5 proc. per 3 metus. Būsto statytojai ir pardavėjai šios naujovės laukia išskėstomis rankomis, vildamiesi sulaukti daugiau pirkėjų ir galimybių dar labiau pakelti būsto kainas.
„Tai gali sukelti kainų didėjimą. Jau ir dabar matome, kad būsto rinka pakankamai intensyvi ir karšta. Tai 1-2 metų bėgyje šis sprendimas įtakos, kad ji tikrai išliks“, – įspėjo „Citus“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.
Na, o komercinių bankų atstovai irgi pripažįsta, kad pradinio įnašo reikalavimų švelninimas padidins būsto įperkamumą. Tačiau jie perspėja, kad gali reikalauti ir didesnio įnašo, vertindami paskolos prašytojo galimybes mokėti mėnesines įmokas.
„Mažesnis pradinis įnašas reiškia didesnę paskolą – kiekvieno mėnesio įmoka bus didesnė visą paskolos laikotarpį“, – teigė komercinių bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Mažiausio, 10 proc. pradinio įnašo galės tikėtis tie būsto pirkėjai, kurie per pastaruosius 5 metus neturėjo nuosavo nekilnojamojo turto. Tie, kas jau turėdami nekilnojamąjį turtą prašys pirmos būsto paskolos, turės pradiniam įnašui sukaupti 15 proc. būsto kainos. O tie, kas jau moka paskolą už būstą, tačiau nori naujos paskolos antram ar paskesniam būstui, turės sukaupti 30 proc. dydžio pradinį įnašą. Tiesa, ir jie galės tikėtis mažesnio – 15 proc. pradinio įnašo, bet tik tuomet, kai bus išsimokėję bent po pusę turimų paskolų sumų.
Švelnindamas pradinio įnašo reikalavimus, Lietuvos bankas nusprendė sugriežtinti kreditorių pajamų ir paskolos santykio rodiklį ir reikalaus, kad įmokos pritaikius hipotetines 6 proc. palūkanas neviršytų pusės kreditoriaus mėnesio pajamų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
