„Kuo daugiau to kapitalo lieka pas mus viduje, tuo geresnė prieiga prie jo yra toje pačioje Europos Sąjungoje. Todėl labai svarbu kalbėti apie bendrą Europos Sąjungos rinką, kapitalo rinką arba kapitalo rinką. Turiu omenyje euro zonos. Tai būtų paskatinimas kitoms šalims stoti į euro zoną“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo V. Janulevičius, kaip pavyzdį išskirdamas prieigos prie kapitalo netolygumą Lietuvoje ir Lenkijoje, nepriklausančioje euro zonai ir dėl to neturinčia apribojimų.
„Europos Sąjunga 2022 metais išleido trilijoną eurų iškastiniam kurui į Trečiąsias šalis. Ačiū Dievui, kad iš tų Trečiųjų šalių 50 proc. iškeliavo į Jungtines Amerikos Valstijas už dujas ir į Norvegiją. Visa likusi iškeliavo į Trečiąsias šalis, kurios ne visada būna demokratiškos. Jeigu tie pinigai liktų Europos Sąjungos viduje, o tai yra beveik 7–8 proc. (...) bendrojo vidaus produkto, tai po 10 metų mes viską tyrėtume pas save ir neišleistume tų pinigų“, – akcentavo verslininkas.
Anot pramonininkų atstovo, Lietuvos pramonės konkurencingumą Trečiųjų šalių rinkose stabdo brangi prieiga prie kapitalo, mažesnis darbuotojų našumas ir gerokai išaugę energetikos kaštai. Todėl, kaip pabrėžė V. Janulevičius, norėdama konkuruoti su Kinija ir JAV Lietuva turi investuoti į inovatyvius produktus.
„Arba turime gaminti kažką labai unikalaus, inovatyvaus, bet tam reikia tyrimų, tam reikia įdėjimo į inovacijas, tam reikia pinigų, būkime atviri. Tam, kad parduotume to, ko neturi Trečiasis pasaulis. Todėl, kad su standartinėmis prekėmis, su vadinamaisiais komodičiais mes niekur neišjudėsime, mes tiesiog per brangūs – dėl žmonių ir dėl jų našumo “, – pažymėjo V. Janulevičius.
„Tai trys dalykai, kurie kol kas, deja, riboja mūsų eksportą, ir mes, matyt, apsistosime ties ES ir JAV, kurios nereikėtų prarasti kaip didžiausios rinkos, kad mes visgi išlaikytume balansą. Kalbėti apie Trečiąsias šalis būtų labai gerai, bet tada mes turime labai daug inovuotis ir investuoti“, – pažymėjo V. Janulevičius.
Kaip galimybę didinti konkurencingumą V. Janulevičius išskyrė ir palaipsnišką ES perėjimą prie žaliosios pramonės sprendimų tose pramonės srityse, kur priklausomybė nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui, dujų, išlieka didelė. Anot V. Janulevičiaus, Lietuvai būtų verta svarstyti lygiagrečiai vystyti dujų keitimą žaliuoju vandeniliu.
„Negalime bėgti strimgalviais. (...) Vandenilis gali pakeisti dujas beveik 100 proc. bet kuriuose gamybos procesuose, bet, jeigu kalbame apie tvarų, žalią (vandenilį – ELTA), jis yra šiai dienai gana brangus. Transformacija, žaliasis kursas turi judėti lygiagrečiai kaip ir mūsų atsisakymą palaipsninis ta, kad nepararstume konkurencingumo“, – teigė V. Janulevičius.
