Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis augimas stabtelėjo.
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria pinigus vartojimui.
SEB banko duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius namų ūkiai išleido ar kitaip panaudojo 216 mln. litų daugiau negu sukaupė naujų santaupų. Per šį laikotarpį bankų sąskaitose gyventojų sukauptos lėšos sumažėjo 343 mln. litų.
„Paprastai pirmą metų ketvirtį į gyventojų sąskaitas patenka mažiau įplaukų, palyginti su metų pabaiga, tačiau finansinio turto pokyčiai taip pat leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu vyksta gyventojų finansinės elgsenos lūžis, kai drąsiau pinigus leidžiama vartojimo reikmėms, o juodai dienai sukauptos lėšos laikomos jau pakankamomis“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Vis tik, ekspertės teigimu, darbo rinkos pokyčiai pirmą ketvirtį buvo gana prieštaringi. „Nors nedarbo lygis mažėjo, pirmą ketvirtį buvo pastebėtas ir sumažėjęs vidutinis darbo užmokestis, nedaug didėjęs iš eilės tris ketvirčius. Tuo tarpu vartojimo krepšelis brangsta jau daugiau kaip metus. Palyginti su 2008 metų pinigų verte, vidutinio darbo užmokesčio perkamoji galia sumažėjo 15 procentų“, – skaičiuoja J. Varanauskienė. Remiantis Statistikos departamento pateikiama darbo užmokesčio statistika, vidutinis darbo užmokestis 2011 metų pirmą ketvirtį šalyje buvo 1 613 litų.
Kalbėdama apie artimiausią ateitį, J. Varanauskienės pastebi, kad drąsesniam vartojimui nemažai įtakos turės sezoniškumas, kuris, nors ir laikinai, bet padės papildyti gyventojų pinigines. SEB banko duomenimis, pasibaigus šaltajam metų laikui ir šildymo sezonui, namų ūkių piniginės vidutiniškai pasipildys 300–400 litų per mėnesį.
„Kaupti šiuos pinigus rinksis nedaugelis ir tam yra kelios prielaidos. Pirma, jau atsirado gyventojų poreikis dvejus metus vis atidėliotiems pirkiniams įsigyti. Be to, taupyti gyventojai nepradeda ir todėl, kad indėlių palūkanos yra mažesnės už infliaciją. Taigi šie pinigai veikiausiai bus skirti anksčiau susikaupusioms skoloms padengti ir vartojimo reikmėms“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Vis dėlto, J. Varanauskienės nuomone, tiems gyventojams, kurie praėjusią žiemą vertėsi sunkiai, vertėtų iš anksto pradėti ruoštis naujam šildymo sezonui: arba šiltinti būstą, arba, kiek atsikvėpus, po truputį kaupti pinigus šildymo fondui.
