Bene daugiausia ginčijamasi dėl to, kad rekomendacijos laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio gali tapti privalomais nurodymais.
Vieni ekspertai pastebi, kad tai nebūtų nieko naujo, o, jeigu vairuotojai nesilaiko dabartinių rekomendacijų, galbūt jiems vertėtų perlaikyti teises.
Kai kurie kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl naujo reikalavimo gali tekti pirkti vaizdo registratorius arba atidžiau stebėti stulpelius šalikelėse.
Magistralėse važiuoti tektų kitaip
Šiuo metu KET taisyklėse yra sakoma, kad vairuotojas kelyje, įvertindamas greitį, privalo laikytis tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jei ji būtų staiga stabdoma.:
„Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis – 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m“, – sakoma KET.
Tačiau dabar užsimota tokią nuostatą sugriežtinti.
Pavyzdžiui, jei važiuosite 100 km/h ar didesniu greičiu magistralėje, atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės privalės būti ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais.
Kitaip tariant, jei važiuosite 130 km/h greičiu autostradoje, iki priekyje važiuojančios transporto priemonės privalėsite palikti 65 metrų tarpą.
Kaip bus nustatomas atstumas?
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti vairavimo instruktoriai sako, kad siūlomi pakeitimai nėra didelė naujiena tiems, kurie anksčiau laikėsi įpročio ir nevažiuodavo pernelyg arti priekyje važiuojančios transporto priemonės.
Tačiau, kaip teigė vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, dabar pateiktiems siūlymams dar reikia aiškumo, mat papildomų klausimų kyla ne vienas.
„Viena vertus, tikrai galima pritarti tokiai idėjai, nes labai dažnai tenka matyti, kaip magistraliniame kelyje retas kuris vairuotojas laikosi saugaus atstumo.
Žinoma, dabar kyla papildomų klausimų, kaip bus vykdoma kontrolė, kaip tas atstumas bus skaičiuojamas, kokios bausmės būtų numatytos ir t.t.“ – svarstė ji.
Be to, papildomų keblumų, pasak jos, gali kilti ir nutikus eismo įvykiui.
„Kaip bus nustatoma, kad kitas automobilis neužlindo ir nesukėlė eismo įvykio specialiai? Tad vairuotojai gali atsidurti sumaištyje, nes turbūt bus svarstoma, ar reikia pirkti vaizdo registratorių, kad būtų galima vėliau įrodyti savo tiesą, ar ne.
Bet net ir tada, jei pinigai bus išleisti vaizdo registratoriaus įsigijimui, tai negarantuos, kad tuo momentu jis veiks tinkamai ir užfiksuos nutikusį eismo įvykį“, – svarstė ji.
Vairavimo instruktorė užsimena, kad prievolė laikytis atstumo tarp priekyje važiuojančio automobilio galioja ir Vokietijoje, o policijos pareigūnai netgi vykdo specialią kontrolę.
„Vokietijoje pareigūnai važinėja autobanuose su specialiais sunkvežimiais ir stebi, ar laikomasi atstumo, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais vairuodami. Tiesa, atstumai dažniausiai stebimi tarp vilkikų nei lengvųjų transporto priemonių“, – kalbėjo ji.
Tuo metu vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas stebisi, kodėl kai kuriems vairuotojams tokie prievolė išlaikyti atstumus yra staigmena.
„KET atstumas apibrėžtas nuo neatmenamų laikų. Labai įdomu, kaip iki šiol vairuotojai išsprendė šį klausimą? Į viską buvo žiūrima pro pirštus?
Tarsi dabar visi išgirdo tai pirmąjį kartą, atsivėrė akys, kad reikės laikytis saugaus atstumo tarp priekyje važiuojančios transporto priemonės. Bet kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, už netinkamą distancijos išlaikymą netgi skiriamos baudos“, – stebėjosi vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas sarkastiškai sako, kad jei pakeitimai įsigalios, liniuotės su savimi vežiotis tikrai nereikės, mat orientuotis kelyje galima ir kitais būdais.
„Jeigu važiuojama 100 km/h greičiu, žinome, kad atstumas turės būti pusė šio greičio, t.y. 50 metrų. Stulpeliai, kurie stovi kelkraštyje, taip pat gali būti indikatorius – jie statomi kas 50 metrų.
Kita vertus, jeigu net ir tai nepadeda susiorientuoti, nėra sugebama nustatyti atstumo, tai gal išvis nereikėtų vairuoti transporto priemonės?“ – retoriškai klausė jis.
Tiesa, A. Pakėnas ramina, kad šiuo atveju reikia tiesiog nepatingėti ir skirti šiek tiek papildomo laiko KET paanalizavimui.
„Čia nėra kažkokių didelių naujovių – tiesiog reikia dėmesio ir pasimokyti. Bet dažniausiai ištinka isterija, kai tik kažko yra pareikalaujama sužinoti papildomai. Pasimokius ar išklausius vairavimo instruktoriaus patarimų, galima atskirti ir greitį, ir atstumą. O kaip institucijos tai kontroliuos, pamatysime, galbūt bus kažkokios techninės priemonės“, – kalbėjo A. Pakėnas.
Koja kiša ir klaidingi patarimai
O. Židovlenkova taip pat pasakoja, kad neretai būsimi vairuotojai yra klaidingai mokomi savo pačių tėvų ar kitų giminaičių.
„Mokiniams visuomet pabrėžiu, kad privalu laikytis saugaus atstumo, nes nežinia, kas gali nutikti priekyje. Štai buvo tokia situacija, kai autobusas kelyje tiesiog pametė savo atsarginį ratą. Mums pasisekė, kad automobiliu važiavome pagal taisykles, laikėmės saugaus atstumo ir spėjome sustoti.
Tačiau tenka girdėti ne vieną legendą, kai mokinių tėvai ar giminaičiai juos moko elgtis priešingai. Pavyzdžiui, bandoma įpiršti idėją, kad laikytis didelio atstumo tarp priekyje važiuojančio automobilio nėra gerai, nes spūstyje prieš tave gali užlįsti kita transporto priemonė. Tačiau toks mąstymas yra klaidingas“, – kalbėjo O. Židovlenkova.
Tam, kad būtų lengviau suprasti, kaip reikia išlaikyti tinkamą atstumą tarp transporto priemonių, tarkime, miesto teritorijoje, ji rekomenduoja atminti vieną paprastą dalyką.
„Standartinis automobilis yra maždaug 5 metrų ilgio. Tad reikėtų įsivaizduoti, kad prieš tave turėtų važiuoti ne mažiau kaip 5 automobiliai", – patarė ji.
Be to, vairavimo instruktorė atkreipia dėmesį, kad vairuotojai neturi įpročio išlaikyti tinkamą, saugų atstumą tarp priekyje esančios transporto priemonės ne tik važiuojant magistraliniuose keliuose, bet ypač sankryžose, pavyzdžiui, kai yra laukiama, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas.
„Vairutojai stengiasi sustoti kuo arčiau automobilio tam, kad neva kažkas prieš juos neužlįstų kitas. Taigi, gaunasi taip, kad vienas automobilis galėtų pajudėti, turi pavažiuoti ir priekyje stovinti transporto priemonė.Tačiau atstitinka taip, kad vairuotojai, stovėdami sankryžoje, užblokuoja vienas kitą.
O atstumą išlaikyti svarbu ne tik dėl to, kad eismo įvykio metu nebūtų vadinamojo „sumuštinio", kai susidaužia iškart keli ar daugiau automobilių, bet ir siekiant užtikrinti sklandų gelbėtojų, pavyzdžiui, policijos, ugniagesių, medikų darbą, kad jie su specialiomis transporto priemonėmis galėtų pravažiuoti", – sakė ji.
Detalių neatskleidžia
Naujienų portalui tv3.lt Susisiekimo ministerija nekomentavo, kokiu būdu keliuose galėtų būti užtikrinama, kad vairuotojai laikysis privalomo atstumo tarp priekyje esančių transporto priemonių.
„KET projektas yra vis dar derinamas su suinteresuotomis už eismo saugumą atsakingomis institucijomis, todėl manome, kad šiame etape būtų tikslinga susilaikyti nuo KET projekto nuostatų aiškinimo ir komentavimo, nes nuostatos nėra negalutinės, o teikiant pasiūlymus Vyriausybei ne visi šiuo metu esantys pasiūlymai gali išlikti projekte“, – sakoma ministerijos atsiųstame komentare.
Tuo metu policijos atstovai sako, kad atstumo nustatymas KET turės prevencinę reikšmę.
„Vairuotojai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Jau vien atstumo reikalavimų nustatymas Kelių eismo taisyklėse turės prevencinę reikšmę. Be to, atsitikus eismo įvykiui, tikrai bus nustatyta, ar buvo laikomasi tų atstumo reikalavimų, ar ne.
Pareigūnai primena: laikykimės reikalavimų ir gerbkime vieni kitus kelyje“, – kalbėjo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė.
Tiesa, policija neužsimena, ar keliuose taip pat būtų naudojamos panašios priemonės kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur specialūs prietaisai gali nustatyti ne tik greitį, bet ir parodyti atstumą tarp transporto priemonių.
Vyriausybės nutarimo projekto lydraštyje pažymima, kad pernai įvyko 176 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu susidūrė ta pačia kryptimi važiavusios transporto priemonės, kai iš paskos važiuojančios transporto priemonės vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė.
Šių eismo įvykių metu 8 žmonės žuvo (magistraliniuose ir krašto keliuose – po 3 žmones) ir 209 buvo sužeisti.
Naujas ženklas ir ištisinės juostos kirtimas
Kaip jau ne kartą skelbta, iki šių metų pabaigos kiekviename mieste turėtų atsirasti vadinamosios mažos taršos zonos.
Kiekviena savivaldybė turės teisę pasirinkti, kokius ribojimus jose įvesti. Pavyzdžiui, Kauno senamiestyje buvo apmokestintas įvažiavimas į tokią zoną.
Vilnius iki šiol delsia nustatyti reikalavimus tokiai zonai. Tačiau kituose Europos miestuose įgyvendinant panašų reikalavimą yra ir griežtesnių ribojimų. Pavyzdžiui, į jas neleidžia įvažiuoti dyzelinu varomiems automobiliams.
Kaip ten bebūtų, siekiant apie šias zonas tinkamai informuoti eismo dalyvius, yra siūlomi nauji draudžiamieji kelio ženklai „Mažos taršos zona“ ir „Mažos taršos zonos pabaiga“.
„Konkrečias dalyvavimo šios zonos eisme sąlygas (bus ribojamas ar visai draudžiamas taršių transporto priemonių eismas, kokių Euro klasių ir kt.) nustatys kiekviena savivaldybė atskirai ir informuos apie tai eismo dalyvius pasirinktu būdu“, – nurodoma Vyriausybės nutarimo lydraštyje.
Be kita ko, KET pakeitimuose numatoma patikslinti, kokiais atvejais vairuotojams galima kirsti ištisinę juostą. Taigi siūloma numatyti, kad tai bus galima daryti:
„Išskirtinėje situacijoje, kai tęsti važiavimo nekeičiant eismo juostos neįmanoma dėl stacionarios kliūties važiuojamojoje dalyje (nuvirtęs medis, įvykęs eismo įvykis, priverstinai sustojusi ar neleistinoje vietoje stovinti transporto priemonė ar kiti stacionarūs objektai, dėl kurių eismas neįmanomas), kai tai daryti saugu ir nekliudoma kitiems eismo dalyviams.“
Taip pat KET numatoma papildyti nuostata, kad priverstinio sustojimo atveju, ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo pašalinti transporto priemonę nuo kelio kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 valandas nuo priverstinio sustojimo pradžios.
Galiausiai, atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką ir dviratininkų organizacijų siūlymus, numatoma KET įtvirtinti reikalavimą, kad:
„Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis – ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis – didesnis kaip 50 km/h.“
Visi šie pakeitimai dabar bus derinami su suinteresuotomis institucijomis ir tada turėtų būti svarstomi viename iš Vyriausybės posėdžių.
