Šiuo metu galiojantis NT mokesčio tarifas – nuo 0,5 proc. iki 3 proc. NT mokestinės vertės. Kiekvieno NT objekto mokestinė vertė periodiškai atnaujinama, o ją skelbia Registrų centras.
Vis dėlto dabartinė tvarka numato daug išimčių ir lengvatų, o mokestį moka palyginti nedaug gyventojų. Taip yra dėl to, kad neapmokestinama jiems priklausančių gyvenamosios ir kitos paskirties turto vertė, neviršijanti 150 tūkst. eurų.
Finansų ministerija siūlo, kad ateityje būtų apmokestinamas visas gyventojų NT. Ji skaičiuoja, kad už kiekvieną būstą reikėtų mokėti vidutiniškai po 13,5 euro per metus. Didesni mokesčio tarifai būtų taikomi negyvenamosios paskirties gyventojų turtui. Skaičiuojama, kad naują mokestį turėtų mokėti 1,2 mln. šalies gyventojų.
Vis dėlto specialistai abejoja, ar ministerijos pasiūlytas naujas NT mokesčio modelis yra tinkamas.
Siūlo apmokestinti ir valstybės NT
Bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sakė, kad NT mokestis jau dabar yra ir jį kiekvienais metais moka vis daugiau žmonių.
„Kiekvienais metais vis daugiau žmonių privalo mokėti NT mokestį. Dabar atėjo laikas padaryti jį visuotinį. Mes visada pasisakėme už jo įvedimą ir kad išimčių būtų kuo mažiau. Neteisinga ir nesąžininga, kad dabar vieni moka NT mokestį, o kiti – ne.
Tačiau politikai neišgirdo ir neatsižvelgė į mūsų siūlymus. NT mokestis turėtų būti visuotinis įtraukiant ir valstybę, savivaldybes. Pati valstybė valdo labai daug NT, bet nenori mokėti mokesčio. Tad išimčių vis tiek lieka. Tai nėra gerai, nes valstybė neskatinama racionaliai naudoti savo turtą“, – komentavo bendrovės vadovas.
Anot jo, NT mokestis NT kainoms, pasiūlai ir paklausai įtakos nedarys.
„Nebent tai gali paskatinti žmones iš didelių būstų kraustytis į mažesnius. Pavyzdžiui, jeigu vienas žmogus gyvena 100 kvadratinių metrų ploto bute, tikėtina, kad jis kraustysis į mažesnį būstą. Jau dabar, kai pabrango šildymas, žmonės ieško būdų sutaupyti, tad ieško mažesnių ir naujesnių būstų.
Tačiau mokestis bus labai nedidelis ir ženklesnės įtakos kainoms nedarys. Jis toks ir turi būti, jo didinti ar kam nors suteikti išimčių nereikėtų“, – sakė A. Avulis.
NT mokestis galėtų būti didesnis
Tuo metu įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius svarstė, kad NT visuotinis mokestis pokyčių atneš, tačiau įstatymas bus įgyvendinamas tik 2025 metais. Tad kol kas tik planai tokio mokesčio įvedimą dabartinėje situacijoje niekam nepadės.
„Šiuo metu gyventojai nebūtinai į NT rinka žiūri su ilgalaike perspektyva. Dabar NT rinka įkaitusi, žmonės ieško galimybių uždirbti. Tad kalbos apie būsimą NT mokestį šiandien rinkos nepakeis.
Tačiau NT mokestis yra teisingas. Tik mokesčio tarifo dydžiai nesufleruoja, kad kažkas puls atsisakyti NT ir pasiūla dėl to didės. Galbūt kažkas, kas turi nenaudojamo NT, jį parduos. Arba didelį būstą keis į mažesnį“, – komentavo NT specialistas.
Pasak A. Antanavičiaus, papildomi NT pasiūlos pokyčiai gali atsirasti įvedus mokestį 2025 metais.
„Juk įprasta, kad gyventojai susirūpina kažkokiais mokesčiais, kai gauna konkrečias sąskaitas. Iki tol paprastai žiūrima pro pirštus arba nekreipiama dėmesio“, – pastebėjo A. Antanavičius.
Anot jo, NT visuotinis mokestis galėtų būti didesnis, tada ir poveikis būtų labiau matomas.
„NT mokestis yra bandymas padėti savivaldybėms atnaujinti daugiabučių kiemus, vaikų žaidimo aikšteles, kitus infrastruktūros objektus. Tad kuo didesnis mokestis, tuo daugiau pinigų surinktų savivaldybės.
Tačiau viską lemia politiniai aspektai. Ir dabar nuspręsta mokestį įvesti tik 2025 metais, nes valdžia nenori būti bloga gyventojų akyse. Gyventojai neigiamai vertina naująjį mokestį, jie mano, kad neturi papildomai mokėti už savo turtą. Tačiau toks požiūris yra trumparegiškas. Žmonės nori gražių kiemų, automobilių stovėjimo vietų, tačiau nepagalvoja, kad savivaldybės savo pinigų neturi, joms reikia surinkti mokesčius. Gyventojai nori gyventi gražiai, tik nenori už tai mokėti“, – komentavo NT specialistas.
NT mokestis didins nuomos kainas?
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius įsitikinęs, kad Finansų ministerijos pasiūlyti nauji NT mokesčio tarifai yra nedideli.
„Savivaldybės jį diferencijuos, bet, tikėtina, kad neturės noro užkelti mokesčio, kad neatbaidytų investuotojų ir pirkėjų. Tad, tikėtina, kad didelio poveikio nebus.
Tačiau sunku pasakyti, kokia NT rinka bus 2025 metais. Iki tol mes dar galime NT rinkoje patirti ir kritimų, ir kilimų. Tikėtina, kad žmonės prisitaikys prie mokesčio ir jis nedarys didelio poveikio“, – prognozavo LNTPA prezidentas.
Pasak jo, žmonės, kurie perka būstą investicijai, vis tiek vertins, kad pinigus geriausia investuoti į NT.
„Nemanau, kad per kelis metus pasikeis investavimo įpročiai. Ir žmonės daugiau pirks akcijų ir obligacijų nei NT. Tai yra saugi ir patikima investicija. Tačiau gali kilti nuomos kainos. NT mokestis bus perkeliamas ant nuomininkų pečių“, – prognozavo M. Statulevičius.
Gyventojai privalo žinoti, kur bus išleisti surinkti pinigai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad iš NT mokesčio planuojami surinkti pinigai tarsi lašas jūroje.
„Daug dūmų ir mažai ugnies. Kaip finansų ministerija skaičiuoja, vidutinė įmoka siektų vos 14 eurų per metus. Tokio dydžio mokestis nedarys ženklaus pokyčio NT rinkoje. Mokesčio tikslas bus labiau pripratinti visuomenę prie tokio tipo mokesčio.
Mokesčio poveikis galėtų būti psichologinis. Jis turėtų paskatinti gyventojus domėtis savo turto verte ir jos pokyčiais. Tačiau tam mokesčiui reikia paruošti dirvą. Pavyzdžiui, visiems gyventojams siųsti informaciją apie jų valdomo turto vertę“, – siūlė ekonomistas.
Anot jo, apskritai kiekvienais metais gyventojai galėtų gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) santrauką arba padėkos laišką apie tai, kiek buvo mokesčių sumokėta, kur tie mokesčiai buvo panaudoti.
„Taip pat reikėtų pagalvoti apie patogų NT mokesčio administravimą ir įgyvendinimą. Galbūt jis galėtų būti įtrauktas į komunalinių mokesčių sąrašą kaip, kad šiukšlių išvežimo mokestis.
Taip pat žmonės turėtų žinoti, kur tas mokestis bus naudojamas. Jis keliaus tik į savivaldybių biudžetus. Tad tai yra įrankis stiprinti savivaldos savarankiškumą. Ir suteikiama galimybė savivaldybėms nustatyti mokesčio tarifus“, – komentavo ekonomistas.
Būtina apskaičiuoti, kiek kainuos NT mokesčio administravimas
Ž. Maurico teigimu, apskritai NT mokestį reikėtų vadinti infrastruktūros mokesčiu.
„Savivaldybės turėtų įtraukti gyventojus į savo miesto ar rajono planavimą. Žmones reikėtų skatinti domėtis, kur bus išleidžiami surinkti pinigai. Galėtų vykti įvairus balsavimai, pavyzdžiui, ką įrengti tam tikroje viešoje vietoje – stalo tenisą, sporto treniruoklius, stadioną ar kt. Ir gyventojai galėtų balsuoti. Dar savivaldybės galėtų pasakyti, kiek tai kainuos ir kiek pinigų buvo surinkta iš NT mokesčio“, – siūlė ekonomistas.
Anot jo, būtina pasiruošti patogiam mokesčio surinkimui.
„Jeigu gyventojams patiems reikės apsiskaičiuoti savo turto vertę ir NT mokestį, tada nieko nebus. Kils didelis chaosas ir nepasitenkinimas. Tada jau geriau nereikia ir šio mokesčio.
Dar reikėtų paskaičiuoti, kokie bus NT mokesčio administravimo kaštai. Jeigu jie viršys planuojamą surinkti 25 mln. sumą, tai gal neverta apskritai jo rinkti“, – komentavo Ž. Mauricas.
Tačiau pasak jo, kito kelio nėra, NT ir kiti mokesčiai yra būtini.
„Mokesčių našta bus permetama nuo darbo pajamų į turto apmokestinimą. Auga konkurencija dėl darbuotojų. Darbuotojai tampa lankstesni, kad juos priviliotų šalys stengiasi mažinti darbo jėgos apmokestinimą. Lietuvai neišvengiamai tai irgi reikės daryti. Tad belieka tokie mokesčiai, kaip pavyzdžiui, NT mokestis“, – sakė Ž. Mauricas
