Nuo metų pradžios Lietuvoje joms nebetaikomas lengvatinis akcizo tarifas. Už 1 t SND reikia mokėti 304 eurų akcizą.
Dėl to verslininkai įspėja, kad brangs jų produkcija – pavyzdžiui, paukštienos augintojų produkcija.
Įspėja dėl didesnės taršos
Apie tai prakalbo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Nors nuosekliai visada pasisakau už kuo greitesnę Lietuvos verslo transformaciją didesnio tvarumo ir CO2 išmetimo mažinimo link, manau, įvestas tarifas tiesiog neadekvatus ir neatitinka protingumo kriterijų.
Visos šalys, nuosekliai didinusios šį akcizą, tokio šuolio nei planavo, nei įgyvendino. Ir buvo teisios“, – socialinio tinklo paskyroje rašo V. Janulevičius.
Jis įspėja, kad tai gali Lietuvos verslą ir pramonę nuvesti visai ne tvarumo, o priešingai – taršos keliu.
LPK vadovas priminė, kad daugelis įmonių, kai dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą gamtinės dujos pabrango iki 4–5 kartų, o SNG brango gerokai mažiau, įsirengė katilines.
„Taip buvo stengiamasi, kad gyventojams jų produkcija (šiuo atveju kalbame apie didelius paukštynus, t.y. ir kiaušinius, ir vištieną, ir daugelį kitų maisto produktų) brangtų kuo mažiau.
Buvo tikimasi kiek įmanoma išlaikyti tas pačias kainas tos milžiniškos infliacijos, kuri mus kankino praėjusiai metais, akivaizdoje“, – pasakojo V. Janulevičius.
Tačiau, pasak jo, praėjo 2 metai ir staiga nuo 2024 m. sausio 1 d. akcizas SNG auga nuo nulio iki 304 proc.
„Ir sunku patikėti tuo garsiai skelbiamu tvarumo tikslu, nes dabar jau anglys yra 7 kartus pigesnės už minimas suskystintas dujas, nors jų CO2 emisija yra 4 kartus didesnė. Mazutas – dar pigesnis. Man šiuo atveju tikrai neramu, ar mes nežengsime žingsnio atgal su visa pramone“, – nuogąstavo LPK vadovas.
Brangs paukštienos produkcija?
Jis tikino, kad mūsų regione tokių SNG kainų neįsivedė niekas: Latvijoje taikomas 0 Eur/t akcizas, Estijoje – 55 Eur/t, Lenkijoje – 13,14 Eur/t.
„Taip, Lenkijoje, kuri yra pagrindinė konkurentė mums su savo žaliavomis, su paukštiena, su kiaušiniais, su žaliavine mėsa, etc. Tai jų produkcija tikėtina dar labiau užplūs mūsų rinką. Kaip tada išsilaikys mūsų įmonės? Mums juk reikia konkuruoti šitame regione.
Aišku, yra ir kitų pavyzdžių: 490 eurų akcizas Švedijoje, bet ten jis toks tikrai neužaugo per naktį“, – svarstė V. Janulevičius.
Anot jo, mūsų paukštininkai skaičiuoja, kad šis akcizas pabrangins jų produkciją 10 proc.
LPK vadovo teigimu, vienam paukštynui reikia 50 megavatų papildomo elektros įvado, kad būtų galima ekologiška elektra šildyti visą vištidę. O tokio galingumo prisijungimo šiuo metu tiesiog nėra.
V. Janulevičiaus nuomone, Seimui reikėtų iš naujo svarstyti akcizus SNG jau pavasario sesijoje.
Akcizai surenkami į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojamos pensijos, išmokos, tokios viešosios paslaugos, kaip švietimas, sveikatos ar krašto apsauga.
Pagal surenkamų mokesčių santykį su bendruoju vidaus produktu Lietuva ES pabaigoje. Nesurenkant pakankamai mokesčių, neįmanoma tinkamai finansuoti viešųjų paslaugų.