Siekdami sutaupyti kai kurie tėvai su vaikais pasirenka keliauti praleidžiant pamokas. Specialistai tokį įprotį vertina itin neigiamai ir laiko tai didele problema.
Mokinių lankomumu piktnaudžiaujantys tėvai gali susilaukti Švietimo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos ar policijos dėmesio.
Tokiais atvejais gali grėsti ne tik baudos, bet ir įpareigojimai dalyvauti įvairiose prevencinėse programose, neformaliojo švietimo veiklose. Kai kurie įsitikinę, kad priemones reikia griežtinti.
Kiek pabrangsta kelionės per moksleivių atostogas?
Kelionių agentūros „Tez tour“ VR ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė pastebi, kad kelionių poreikis per moksleivių atostogas išauga maždaug dvigubai.
„Natūralu, kad moksleivių atostogų metu dėl padidėjusios paklausos kelionių kainos būna aukštesnės – jos ūgtelėja apie 30 proc.
Labiausiai kainos išauga pagrindinių švenčių metu – Kalėdų ir Velykų laikotarpiais. Tuo metu išauga ir viešbučių užimtumas, nes tuo pačiu metu moksleiviai atostogauja ir kitose šalyse“, – neslėpė I. Aukštuolytė.
Jos skaičiavimais, lyginant šeimos, turinčios vieną vaiką, poilsį Velykų atostogų metu su įprastu laikotarpiu, kainos gali skirtis ir keliais šimtais eurų.
Pavyzdžiui, 7 naktų atostogos Egipte 4 žvaigždučių viešbutyje Velykų atostogų laiku kainuoja apie 750 eurų vienam asmeniui. O ne mokyklinių atostogų metu – apie 600 eurų vienam asmeniui.
„Airguru“ atstovė Eglė Grašytė įvardijo, kad ta pati kelionė – savaitės trukmės 5 žvaigždučių viešbutyje su viskas įskaičiuota maitinimu 2 suaugusių ir 2 vaikų šeimai – per vaikų atostogas kainuoja 4,5 tūkst. eurų (išvykimas balandžio 8 d.).
O išvykstant savaite vėliau (išvykimas balandžio 15 d.) tas pats pasiūlymas kainuoja 3,8 tūkst. eurų.
„Makalius.lt“ vadovas Rimvydas Širvinskas irgi neslepia, kad, pavyzdžiui, kelionę į Madeirą ne per moksleivių atostogas galima įsigyti už 600–700 eurų asmeniui, o šventiniu periodu kelionės paketai kainuoja mažiausiai 780–900 eurų asmeniui.
„Asmeniškai tiems, kas gali keliauti nebūtinai moksleivių atostogų metu, visuomet rekomenduoju apsvarstyti vengti šių datų dėl itin didelio užimtumo, išaugusių kainų. Tačiau suprantama, kad šeimos su vaikais ar ugdymo įstaigose dirbantys asmenys (ypatingai mokytojai) kitų datų pasirinkti negali“, – komentavo R. Širvinskas.
Baudos iki 600 eurų ir kitos priemonės
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Almos Vijeikytės teigimu, Konstitucijoje įteisinta, kad mokymasis privalomas iki 16 metų.
Švietimo įstatyme nusakoma, kad tėvų pareiga – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, jie nedelsdami turi informuoti mokyklą.
Pasak specialistės, atsakomybė ir pasekmės už tai gali būti apibrėžiamos mokymo sutartyse, kurias pasirašo mokykla su mokiniais ar jų tėvais. Jei mokinys nelanko mokyklos, galima imtis tam tikrų sankcijų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse suformuluota, kad tėvų (globėjų) vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 140 iki 300 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 280 iki 600 eurų.
Anot A. Vijeikytės, už numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas tėvams dalyvauti, pvz., bendravimo su vaikais tobulinimo, prevencijos programose.
Jos teigimu, vaiko teisę ir prievolę mokytis gina ir kiti Administracinių nusižengimų kodekso straipsniai. Pavyzdžiui, vaiko teisių pažeidimas yra mokymo ir kitų įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 150 eurų.
„Savivaldybė, remdamasi Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, vaikui, kuris nesimoko ir nelanko mokyklos, ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų, gali skirti įvairias priemones.
Pavyzdžiui, įpareigoti tęsti mokymąsi, dalyvauti neformaliojo švietimo veikloje, kuri teigiamai veiktų elgesį, ir kt. Šios vaiko minimalios priežiūros priemonės taikomos tada, kai yra išnaudotos visos švietimo pagalbos vaikui teikimo galimybės“, – pridūrė pašnekovė.
Piktnaudžiavimo atvejų dažnumas skatina imtis pokyčių
A. Vijeikytės aiškinimu, jeigu vaikas dažnai praleidinėja pamokas be pateisinamos priežasties, įsitraukia ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir policija. O kaip taikomos visos galimos priemonės, priklauso nuo mokyklos vadovų ir savivaldybės.
Jeigu problemos neišeina išspręsti mokykloje ir vaikas praleidžia daugiau nei pusę pamokų, paprastai mokyklos vadovas apie tai praneša mokyklos steigėjui – savivaldybei, Vaiko teisių apsaugos tarnybai.
„Pamokų nelankymas tapo dideliu mokyklų rūpesčiu. Iš mokyklų nuolat sulaukiame informacijos, kad pasitaiko nemažai piktnaudžiavimo atvejų, kuomet tėvai, prisidengdami vaiko liga ir naudodamiesi tuo, kad gydytojų pažymos nėra privalomos, išvažiuoja atostogų.
Todėl kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ieškome būdų, kaip, nesukeliant papildomos administracinės naštos gydytojams ir nepažeidžiant duomenų apsaugos taisyklių, išspręsti klausimą dėl mokyklos informavimo vaikui sergant“, – kalbėjo A. Vijeikytė.
Anot jos, šie klausimai buvo aptarti neseniai įvykusiame ministrės susitikime su mokyklų vadovų asociacijų atstovais. Pašnekovės teigimu, tikimasi, kad iki kitų mokslo metų pradžios bus pakoreguotas teisinis pamokų lankomumo klausimo reguliavimas ir tai padės efektyviau siekti geresnio lankomumo, daugiau atsakomybės tektų mokiniams ir jų tėvams.
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad visas laikas, praleistas mokykloje, yra svarbus. Ir pirmiausia dėl to nukenčia ne kas kitas, o patys mokiniai.
Pasak jos, EBPO išvados vienareikšmiškai teigia, kad yra tam tikras santykis tarp laiko, kurį mokiniai praleidžia mokydamiesi mokyklose ir už jų ribų, ir jų pasiekimų.
„Iš tarptautinių tyrimų žinoma, kad mokinių, kurie vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja, rezultatai prastesni negu tų, kurie stropiai lanko visas pamokas.
Lietuva viena iš šalių, kurioje į tokį pamokų praleidinėjimą dar žiūrima gana liberaliai. Daugelis Europos šalių taiko kur kas griežtesnes priemones už vaikų išvežimą atostogauti ne per mokinių atostogas“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Tėvų neatsakingumas ir kodėl baudos čia nepadės
Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė neslėpė, kad jos požiūris į ugdymą yra ganėtinai griežtas – pamokas vaikai gali praleisti tik dėl itin svarbių priežasčių.
Jos teigimu, ugdymo procesas turi būti nuoseklus, nenutrūkstamas: „Todėl savo vaikų pamokų metu neleidžiu nei koncertuoti, nei kitais pašaliniais dalykais užsiimti. Yra tekę išvažiuoti kelias dienas pridedant prie atostogų, nes tiesiog kitos galimybės nebuvo, tačiau tokie dalykai, mano manymu, gali būti toleruojami, tik jei yra mokyklos administracijos ir pedagogų pritarimas.
T. y. sudaromas individualaus darbo planas, ką reikia padaryti tuo metu, kai vaikas praleidžia ugdymo procesą. Man tikrai sunkiai suprantamas vaikų išvežimas savaitei ar dviem pamokų metu, juolab, kad tai traktuojama kaip „nieko blogo“, „nieko tokio“ dalykas ir, manau, kad atsakomybė už tokį elgesį tėvams turi griežtėti.“
I. Kačinskaitei-Urbonienei ne paslaptis, kad kelionės į užsienį per mokinių atostogas atsieina ženkliai brangiau. Tačiau ji įsitikinusi, kad, planuojant iš anksto, galima rasti palankių pasiūlymų. Ji pabrėžė, kad pati augina tris vaikus ir žino, jog anksti suplanavus viskas pavyksta.
Pašnekovės nuomone, vaikai per mokslo metus turi mokytis, o atostogauti galima atostogų metu. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turime labai ilgas vaikų atostogas vasarą. Jos – vienos ilgiausių Europoje.
Politikė nurodė, kad jų metu tikrai įmanoma pasiplanuoti labai nebrangiai aplankyti įvairias užsienio šalis: „Todėl aš nenorėčiau lyginti keliavimo teikiamos naudos mokslo metų eigoje su ugdymo proceso nauda ir vaikų bei tėvų pareigomis.“
Pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, jei tai – vos kelios dienos su suderintu individualiu mokymosi planu, kad vaikas nepraleistų svarbios ugdymo dalies, didelio nuostolio nėra. Jos teigimu, kelionės tikrai prisideda prie kultūrų pažinimo, pasaulėžiūros plėtimo.
Tačiau, jei tai – savaitėmis trunkantis procesas, kai neužtikrinamas vaiko ugdymas, pašnekovės nuomone, tai yra žalinga vaikui ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų, ką privalo užtikrinti tėvai.
Vis tik Seimo narė nemano, kad baudos yra geriausias būdas reguliuoti šį procesą. Anot jos, pirmiausia reikalingas švietimas ir informavimas, kas ir kodėl geriausia vaikams. Antra, pilietiškumo, atsakomybės ugdymas, paaiškinimas, kokios yra tėvų ir vaikų pareigos bei kokia atsakomybė už tų pareigų nesilaikymą.
„Visgi, jei toks tėvų elgesys yra sistemingas, tada reikia pritaikyti priemones, o yra tikrai ne viena, nebūtinai finansinės baudos. Juk tėvams, kurie turi galimybes vežtis vaikus į užsienį atostogų, turbūt finansai nėra didžiausia kliūtis“, – savo pastebėjimais dalinosi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ką apie tai mano vaikų teisių tarnyba?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pastebi, kad prasidedant moksleivių atostogoms dažnai iškyla klausimas, ar tėvai gali su vaiku išvykti atostogų anksčiau nei oficialiai prasideda moksleivių atostogos.
Pasak jos, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais išvykimas atostogauti savaime nėra vaiko teisių pažeidimas. Tačiau šį klausimą labai svarbu aptarti su mokykla ir sutarti, ar atostogų metu vaikas mokysis nuotoliniu būdu, kaip vaikas atliks užduotis ir atsiskaitys už jas, pasivys klasės draugus ir pan.
„Tad kviečiame tėvus planuojant atostogas kitu laiku nei moksleivių atostogos, įvertinti visas galimybes ir sudaryti sąlygas vaikui neatitrūkti nuo mokslų.
Siūlome ieškoti alternatyvių būdų vaikui mokytis – dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu, su mokytojais konsultuotis asmeniškai ar užtikrinti vaikui ugdymą kitais būdais. Ieškant sprendimo kiekvienu individualiu atveju tikrai padės švietimo įstaigos“, – kalbėjo tarnybos atstovė.
Ji nurodė, kad vaiko teisių gynėjai visuomet yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. U. Klingerė papasakojo, kad nagrinėjant vaiko teisių pažeidimą vykstama į šeimą ir bendraujama su vaiko šeimos nariais, išklausoma vaiko nuomonė, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti.
Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.
„Jeigu nutiktų taip, kad vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktume į šeimą, kalbėtume su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotume būdų, kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą.
Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus, jeigu vaikas į mokyklą neina labai ilgą laiką arba praleidžia itin daug pamokų, kai ši teisė neužtikrinama pakartotinai, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę. Tačiau šie atvejai įprastai susiję ne su trumpalaikėmis atostogomis, o su gilesnėmis problemomis šeimose“, – komentavo atstovė.
