Patirtimi dalijosi ir portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė, kuri neseniai įsigijo būstą.
„Butas atsiėjo 130 tūkst. eurų. Jam įsigyti ėmiau banko paskolą. Pradinį įnašą buvau susitaupiusi, tačiau dar papildomai apie 2 tūkst. eurų teko atseikėti papildomiems mokesčiams notarui ir bankui.
Būstą susiradau pati per skelbimus ir pirkau iš NT bendrovės, jeigu būčiau naudojusi brokerio paslaugomis, tie papildomi mokesčiai būtų išaugę dvigubai“, – skaičiavo moteris.
Anot jos, perkant būstą, be pradinio įnašo reikia papildomai turėti dar bent 5–10 tūkst. eurų.
„Pavyzdžiui, pirkau visiškai įrengtą, naujos statybos butą, tačiau jame buvo tik įmontuoti baldai ir buitinė technika. Dar papildomai teko nusipirkti stalus, sofą, lovą ir kitus reikalingus daiktus“, – atkreipė dėmesį Akvilė.
Kiek ir kokių mokesčių tenka mokėti?
NT brokeris Paulius Banevičius komentavo, kad papildomi mokesčiai perkant būstą su paskola ir be paskolos skiriasi.
„Perkant būstą be paskolos papildomų mokesčių bus mažiau. Tokiu atveju reikės susimokėti 0,45 proc. notarinį mokestį nuo sandorio sumos. Taip pat reikėtų pridėti apie 100 eurų už įvairius notarinius pažymų patikrinimus ir pan. Dar prisideda nuosavybės registracijos mokestis Registrų centre, kuris priklauso nuo turto vertės ir sudaro keliasdešimt eurų. Visi šie mokesčiai mokami nepaisant to, ar su paskola, ar be jos žmogus perka būstą.
Tačiau jeigu reikalinga paskola, dar reikia susimokėti banko administracinius paskolos mokesčius. Šie mokesčiai siekia iki 1 tūkst. eurų. Dar perkant būstą su paskola reikia registruoti jo įkeitimą, tik šis mokestis pas notarą skaičiuojamas ne nuo pirkimo sumos, bet nuo imamo kredito sumos“, – skaičiavo NT brokeris.
Pasak jo, įstatymai numato, kad notarines išlaidas apmoka pirkėjas, jeigu sandorio šalys nesusitaria kitaip.
„Jeigu pirkėjas perka būstą iš statytojo beveik visada notarines išlaidas turi apmokėti pirkėjas. Tačiau jeigu būstas perkamas antrinėje rinkoje, tada susitariama, kartais notarinės išlaidos būna dalijamos per pusę“, – kalbėjo NT brokeris.
Papildomi mokesčiai virš 5 tūkst. eurų?
Anot P. Banevičiaus, mokesčiai brokeriui irgi skirtingi. Jie priklauso, nuo to kokios paslaugos žmogus nori – parduoti ar pirkti būstą.
„Jeigu žmogus nori parduoti būstą, įprastai brokeriui, jis moka 3 proc. nuo sandorio sumos. Tačiau yra minimali suma, kuri siekia apie 1,5 tūkst. eurų. Pasitaiko mažų butų, sklypų ar sodo namelių, kurių vertė yra maža, už jų pardavimą dažniausiai ir yra mokama nustatyta fiksuota suma.
Jeigu žmogus nori pirkti būstą, tada brokerio paslauga jam kainuoja 2 proc. nuo sandorio sumos. Tačiau dažnai perkant su brokeriu būstą pavyksta nusipirkti pigiau nei ieškoti pačiam. Būna, kad pirkėjai permoka, būtina žinoti rinkos kainas ir derėtis, tai ir padeda padaryti brokeris. Būtina žinoti, ar tikrai verta tiek mokėti už tam tikrą NT“, – pasakojo brokeris.
P. Banevičiaus teigimu, papildomiems mokesčiams gali tekti išleisti apie 1,5 proc. nuo sandorio sumos.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus perka būstą už 150 tūkst. eurų su paskola, jam papildomi mokesčiai gali atsieiti daugiau nei 2 tūkst. eurų. O jeigu pirkėjas naudojasi brokerio paslauga, suma išauga ir gali siekti beveik daugiau nei 5 tūkst. eurų“, – skaičiavo NT brokeris.
Sandorių skaičius krito
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad Lietuvos būsto rinkoje pirmas ketvirtis staigmenų neatnešė.
„Būsto sandorių skaičius buvo penktadaliu mažesnis negu prieš metus. Jis labiausiai sumažėjo Vilniuje, nes sostinėje daugiau būsto sandorių yra finansuojama būsto paskolomis, ir pirminė rinka ten yra didžiausia. Mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Šiauliai ar Panevėžys, būsto sandorių skaičius bent sausį ir vasarį buvo panašus kaip ir prieš metus.
Augančios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo. Kita priežastis – vidutinė būsto kaina Lietuvoje praėjusiais metais didėjo gerokai sparčiau, negu augo vidutinės namų ūkių pajamos. Valstybinės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2022 metais būsto kaina vidutiniškai padidėjo 19 proc., o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 12 procentų“, – skaičiavo ekonomistas.
Jo teigimu, paskutinę 2023 metų pirmo ketvirčio dieną 6 mėnesių tarpbankinė Euribor palūkanų norma buvo 3,34 proc., kai dar metų pradžioje ji buvo 2,69 proc., o prieš metus ir neigiama.
Pasak ekonomisto, tai lėmė, kad naujų būsto paskolų kintamųjų palūkanų norma jau priartėjo prie 5 procentų.
„Dėl tokių palūkanų normų, kurios priartėjo prie nuomos pajamingumo, sumažėjo ir būsto pirkimo nuomai skolinantis patrauklumas. Tiesa, kovą finansų rinkose sumažėjo lūkesčiai dėl bazinės palūkanų normos piko šiais metais – dar mėnesio pradžioje finansų rinkose buvo vertinama, kad bazinės palūkanų normos pikas gali viršyti 4 proc., tačiau dabar vyrauja lūkesčiai, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normas didins iki 3,5 proc.
SEB banko ekonomistai mano, kad bazinė palūkanų norma piką pasieks liepą – ši norma bus 3,75 procento. Tačiau gyventojams reikia būti pasiruošusiems ir didesnėms palūkanų normoms, jeigu infliacija viršytų centrinio banko lūkesčius“, – įspėjo T. Povilauskas.
Būsto kainų pokyčiai kol kas minimalūs
Pasak ekonomisto, oficialūs duomenys kol kas rodo, kad būsto kaina pirmą ketvirtį liko panaši kaip ir paskutinį 2022 metų ketvirtį.
„Pavyzdžiui, UAB „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ duomenimis, butų kainos vasarį didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo labai panašios kaip ir praėjusių metų pabaigoje Nekilnojamojo turto portale „Aruodas.lt“ vidutinė pateikto buto Vilniuje pardavimo kaina pirmą ketvirtį taip pat nesikeitė.
Pranešimų apie būsto vystytojų taikomas nuolaidas pirkėjams padaugėjo, bet tokios nuolaidos irgi tebėra simbolinės. Būtent pirminėje rinkoje yra didžiausias sandorių skaičiaus nuosmukis, tačiau nekilnojamojo turto vystymo bendrovės neskuba nei realizuoti neparduotų būstų, nei pradėti naujų projektų“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, oficialūs paskutinio 2022 metų ketvirčio duomenys rodo, kad tokiose šalyse kaip Latvija, Lenkija, Čekija, Švedija ir kt., būsto kainos krito.
„Pirmą ketvirtį tendencijos nepasikeitė, todėl pokyčiai neabejotinai buvo neigiami. Lietuva užsienį vėl stebina savo atsparumu ir stabiliomis būsto kainomis. Panašu, kad sparčiai tebeaugantis darbo užmokestis, stabili darbo rinka ir mažas namų ūkių skolos lygis sukūrė prielaidas kol kas išvengti didesnių kainų pokyčių.
Tačiau tai nereiškia, kad būsto kainų nuosmukis mūsų šalyje artimiausiais ketvirčiai neįsibėgės. Gyventojų būsto kainų lūkesčiai antrą ketvirtį labiausiai priklausys nuo to, kaip rinkoje keisis kainos, koks bus rinkos aktyvumas, ekonominės naujienos“, – prognozavo T. Povilauskas.
"Maisto prekės prie šaldytuvo nepridedamos"
