Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles.
Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.
„Jokių ženklų, kad privatus, ar, kad negalima mesti šiukšlių nebuvo. Atvažiavau ir išmečiau vieną maišą į jį. Netoli gyvenantis asmuo, mane nufotografavo“, – dalijosi vyriškis.
Pamatęs, kad jį fotografuoja, vyras nusprendė su nuotraukų autoriumi pasikalbėti.
„Jis pasakė, kad konteineris yra privatus, o miesto savivaldybė labai nepatenkinta, kad jis visados perpildytas. Sakė, kad nuotraukas nusiųs savivaldybei. Kas man gresia?“ – domėjosi gyventojas.
Tuo metu viena vilnietė piktinosi, kad į jos daugiabučio konteinerius šiukšles meta visi, kas tik nori, dėl to jie greitai prisipildo ir gyventojai neturi kur dėti šiukšlių.
„Labai dažnai žmonės šiukšlių maišus meta šalia konteinerių, nes jie būna perpildyti.
Taip nutinka, nes gyventojai nesivargina nešti šiukšlių į savo konteinerius, o meta bet kur“, – problema socialiame tinkle dalijosi moteris.
Taigi, kur iš tikro reikėtų mesti šiukšles ir kas gresia, už taisyklių pažeidimus?
Kiekvienam daugiabučiui – priskirtas konteineris
Vilniaus atliekų sistemos administratorius (VASA) pažymėjo, kad kiekvienas nekilnojamojo turto objektas turi jam priskirtus konteinerius, todėl atliekas gyventojai turi mesti būtent į tuos, kurie yra jiems priskirti.
Sužinoti, prie kurio konteinerio yra priskirtas jų gyvenamasis nekilnojamojo turto objektas, gyventojai gali prisijungę prie VASA savitarnos svetainės.
Taip pat sužinoti, kurie konteineriai yra priskirti jų daugiabučiui, gyventojai gali Vilniaus miesto savivaldybės interaktyviame žemėlapyje. Esą visi eksploatuojami komunalinių atliekų konteineriai Vilniaus mieste yra sužymėti atliekų vežėjų.
Tuo metu atliekų tvarkymo bendrovė „Kauno švara“ pabrėžė, kad Kaune kiekvienam daugiabučiui taip pat yra priskirti konteineriai, kurie yra ne didesniu nei 150 metrų atstumu nuo pastato.
„Jei šiame spindulyje yra kelios konteinerių aikštelės ar požeminiai konteineriai, gyventojai visada gali kreiptis į daugiabučio bendrijos pirmininką arba į bendrovę „Kauno švara“, kur bus suteikta tiksli informacija apie jų namui priskirtus konteinerius.
Visi konteineriai Kauno mieste yra pažymėti adresu, koordinatėmis ir unikaliu numeriu, todėl jų priskyrimas ir identifikavimas yra aiškus bei tikslus“, – dalijosi bendrovė.
Pažeidimus fiksuoja įvairiais būdais
VASA pabrėžė, kad gyventojų pažeidimai išmetant atliekas yra užfiksuojami įvairiais būdais.
Pavyzdžiui, atliekų surinkimo aikštelės nuolat stebimos naudojant kameras, dronus ir kitas stebėjimo priemones, kad būtų galima įvertinti esamą situaciją ir operatyviai reaguoti į pažeidimus.
Apie netvarką šalia konteinerių ar pažeidimus praneša ir patys gyventojai.
Be to, VASA kontrolieriai reguliariai atlieka atliekų surinkimo aikštelių patikrinimus, kurių metu vertina juose esančią tvarką, o visi užfiksuoti pažeidimai perduodami Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupei.
Būtent todėl svarbu ne tik kur, bet ir kaip gyventojai meta šiukšles, ar atliekų surinkimo aikštelėse palaiko tvarką.
Kaune konteinerių aikštelės taip pat yra stebimos. „Kauno švara“ pasidalijo, kad prie daugiabučių konteinerių aikštelių įrengta 195 vaizdo stebėjimo kameros, padedančios fiksuoti pažeidimus, neleistiną atliekų išmetimą ar automobilių statymą prie konteinerių.
Taip pat „Kauno švara“ esą aktyviai bendradarbiauja su daugiabučių bendrijų pirmininkais, gyventojais.
Visgi kartais pasitaiko atvejų, kai atliekų konteineriai nebūna ištuštinti laiku. Tokiais atvejais tvarkos atliekų surinkimo aikštelėse palaikyti gali nepavykti, o kai kurie žmonės nusprendžia išmesti savo šiukšles į kitus, netoliese esančiu konteinerius.
VASA pažymi, kad kai atliekų konteineriai yra perpildyti arba nebuvo ištuštinti laiku, gyventojai turėtų kreiptis į juos, kad būtų nustatyta priežastis.
„Jei paaiškėja, kad konteineris perpildytas ar neištuštintas dėl atliekų vežėjo kaltės, tuomet organizuojamas konteinerio ištuštinimas ne pagal grafiką.
Jei nustatoma, kad konteineris neištuštintas dėl atliekų turėtojo kaltės, jis ištuštinamas pagal įprastą grafiką“, – nurodė atliekų surinkimo administratorius.
Taip pat jis pabrėžė, kad net tokiais atvejais gyventojai neturi teisės mesti šiukšlių kitur ir privalo naudotis tik jiems priskirtais komunalinių atliekų konteineriais.
Tuo metu „Kauno švara“ pažymėjo, kad atliekos paprastai yra surenkamos pagal nustatytus grafikus, tačiau jei pastebimas spartesnis atliekų kaupimasis, grafikai būna koreguojami.
Daugiausiai pažeidimų – su stambiagabaritėmis atliekomis
VASA pažymi, kad daugiausia atliekų tvarkymo pažeidimų fiksuojama miegamuosiuose rajonuose, esančiuose vakarinėje sostinės dalyje.
Anot administratoriaus, dažniausiai pažeidimai susiję su didelių gabaritų atliekų palikimu šalia atliekų surinkimo konteinerių arba netinkamų atliekų šalinimu į komunalinių atliekų konteinerius.
„Gyventojai kartais prie komunalinių konteinerių palieka ir kitų rūšių atliekas, kurių ten dėti negalima“, – pasakojo VASA.
Vilniaus miesto savivaldybė pažymėjo, kad savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 140 eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Savivaldybė pasidalijo, kad Vilniuje 2025 m. jau yra užfiksuota 159 pažeidimai. 2024 m. buvo užfiksuotas 271 atvejis, o 2023 m. – 604.
Tuo metu „Kauno švara“ atkreipė dėmesį, kad Kaune dažniausiai fiksuojami pažeidimai taip pat yra neteisėtai paliekamos stambiagabaritės atliekos.
Visgi bendrovė įvardijo, kad didžiausia problema yra tai, kad gyventojai savo automobiliais užstato konteinerius, todėl prie jų negali privažiuoti atliekų surinkimo transportas. Pavyzdžiui, kasdien yra fiksuojama iki keturių adresų, kuriuose dėl automobilių užstatymo konteineriai lieka neaptarnauti.
Anot bendrovės, 2025 m. duomenys rodo, kad atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimų skaičius auga – nuo 25 atvejų sausį iki 86 rugsėjį, o tai rodo didėjantį kontrolės efektyvumą ir fiksavimo tikslumą.
„Kauno švara“ pabrėžia, kad visi užfiksuoti pažeidimai yra perduodami policijai arba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, kuris sprendžia dėl administracinės atsakomybės taikymo.
Bendrovė primena, kad nesilaikantiems savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Pakartotinai padarytas nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Pataria, kaip išvengti pažeidimų
VASA pažymi, kad norint išvengti pažeidimų siūlo nemokamą stambiagabaričių atliekų paėmimo paslaugą iš namų.
„Nuo šiol kartą per metus iš gyventojų gali būti nemokamai išvežta iki 250 kg didelių gabaritų atliekų.
Labai svarbu, kad gyventojai prisimintų, kad turi galimybę kartą per metus pasinaudoti šia nemokama paslauga arba gali pristatyti šio tipo atliekas į VAATC didelių gabaritų atliekų aikšteles“, – dalijosi VASA.
„Kauno švara“ įvardijo, kad tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai dažniausiai klysta neteisingai rūšiuodami atliekas. Pavyzdžiui, dažnai į atliekų konteinerį yra metamos baterijos, pavojingos ar degios medžiagos.
„Rūšiuoti ne tik verta, bet ir būtina. Vis daugiau gyventojų rūšiuoja atliekas. Kai žmonės patys atliekas išrūšiuoja, tokiu būdu yra išsaugoma pirminė žaliavų kokybė ir jas galima perdirbti“, – dalijosi „Kauno švara“.
Bendrovė pažymi, kad draudžiama palikti atliekas šalia konteinerių, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar kitose tam neskirtose vietose.
Taip pat draudžiama didelių gabaritų, statybines, žaliąsias atliekas, senus baldus, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.
„Vienas gyventojas atneša ir padeda šalia konteinerio kartoninę dėžę, kitas – šakų glėbį, trečias – lentyną ir galiausiai turime mini sąvartyną mūsų gyvenamojoje erdvėje“, – komentavo bendrovė.
„Kauno švara“ primena, kad gyventojai stambiagabarites, žaliąsias, statybines atliekas nemokamai gali nuvežti į Kauno regiono atliekų tvarkymo centrą arba gali kreiptis į Kauno švarą, kur teikiama atliekų išvežimo iš namų paslauga.
