Tuo metu savivaldybės aiškina, kad vertina visų šeimos narių pajamas. O apie atskirai gyvenančius, bet būste priregistruotus vaikus, gyventojai privalo informuoti savivaldybę.
Negavo kompensacijos
Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Audronė pasakojo, kad negavo kompensacijos už šildymą, nes namuose yra registruota ir jos dukra su vaiku.
„Namuose gyvename su vyru dviese. Tačiau jame liko registruota dukra su vaiku. Ji nuomojasi būstą, kurios savininkė neleidžia prisiregistruoti.
Nenorime taip imti ir išregistruoti iš namų savo vaiko. Tačiau panašu, kad to nori savivaldybė neskirdama mums kompensacijos“, – skundėsi moteris.
Ji tikino, kad jos ir dukros finansai yra atskiri.
„Ji tiesiog tik registruota mūsų bute, tačiau sąskaitas apmokame kiekviena už savo būstą. T. y. už tą, kuriame gyvename.
Tačiau, matyt, niekam tai nerūpi. Savivaldybei dar geriau, kad nereikės mokėti kompensacijos“, – piktinosi moteris.
Tikrina šeimos pajamas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė tikino, kad skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją skaičiuojamos visų būste deklaruotų asmenų ir jų šeimos narių pajamos.
Vilniaus miesto savivaldybė irgi komentavo, kad skiriant šildymo kompensaciją vertinamos visų būste gyvenančių asmenų pajamos, įskaitant visus būste deklaruojančius gyvenamąją vietą.
„Vaikai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra tame pačiame būste, bet realiai gyvena kitur, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį neįtraukiami pateikus tai įrodančius dokumentus (pavyzdžiui, sudaryta būsto nuomos sutartis yra oficialiai įregistruota).
Tačiau nepriklausomai nuo realios gyvenamosios vietos į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi tie deklaruoti vaikai, kuriems yra iki 24 metų, jie mokosi, nedirba, nėra susituokę ir neaugina savo vaikų arba yra iki 24 metų, mokosi ir dirba, bet per mėnesį gaunamos pajamos neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiuo metu tai yra 176 eurų“, – komentavo savivaldybė.
Kompensaciją gali gauti ir nuomininkai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija irgi atkreipė dėmesį, kad skiriant kompensacijas už šildymą vertinamos asmens arba šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą.
Taip pat ministerija komentavo, kad kompensacija gali būti skiriama ir nuomininkams.
„Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Jei būstą nuomojantys žmonės nori gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, turi būti su nuomotoju sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį raštu ir ją įregistravę viešame registre“, – komentavo ministerija.
Anot jos, kompensacija gali būti skiriama ir skolininkams
„Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą“, – tikino ministerija.
Pajamų dydis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiavo, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 eurus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 528 eurai.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.“ – komentavo ministerija.
Kovidlos parodijos metu irgi draudė vaikams lankyti savo tevus
