Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.
Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri. Po 4,2 proc. augimo 2022-ųjų sausio mėnesį ir 2,1 proc. vasarį, šalies pramonės produkcija per metus išaugo 17,6 proc. Šiuo metu gamyba 24 proc. viršija 2019 m. pabaigoje buvusį lygį.
Praėjusią savaitę „Capital Economics“ besiformuojančių rinkų ekonomistas Liamas Peachas pažymėjo, kad augimas pastebimas visuose į eksportą orientuotuose šalies sektoriuose. Taip pat didėjo elektros bei dujų gamyba.
Tačiau, anot L. Peacho, karas Ukrainoje, tikėtina, ekonomikos atsigavimą stabdys – nukentės eksportas, sutriks tiekimo grandinės, padidės infliacija.
„Lenkijos prekių eksportas į Rusiją sudaro apie 3 proc. BVP, o jis daugiau ar mažiau bus prarastas. Kadangi prekių iš Rusijos importuoti nebegalės, nukentės Lenkijos pramonė“, – kalbėjo jis.
Dėl karo Ukrainoje „Capital Economics“ sumažino 2022 m. Lenkijos BVP augimo prognozę nuo 4,5 proc. Iki 3,5 proc.
Tačiau, JAV bankas „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad Ukrainos pabėgėlius priėmusių šalių, tokių kaip Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekija, BVP ilguoju laikotarpiu augs.
Todėl, nors ekonomistai šio regiono BVP prognozes 2022 m. sumažino 0,25–0,5 proc. punktais, 2023 m. jas panašiai padidino, teigdami, kad pabėgėliai pradės didinti vidaus paklausą ir darbo jėgą.
Infliacija augs ir toliau
Kita problema yra didėjanti infliacija. Lenkija, kaip ir didžioji dalis Europos ir kitų šalių, dar prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, kovojo su kylančiomis kainomis.
2022 m. sausio mėnesį vyriausybė laikinai sumažino pridėtinės vertės mokestį dujoms, maistui ir benzinui, siekdama suvaldyti sparčiai augančias kainas vartotojams. Vasarį bendroji infliacija sumažėjo nuo 9,4 proc. iki 8,5 proc.
Dėl didesnių žaliavų kainų, didės maisto ir energijos kainos, o tai mažins namų ūkių pajamas, pabrėžė L. Peachas.
„Kai 2022 m. viduryje nustos galioti vyriausybės mokesčių lengvatos, energijos kainos greičiausiai vėl pradės didėti, kas paskatins infliaciją priartėti prie 12 proc. Tačiau, jei vyriausybė pratęs mokesčių lengvatas, vartotojų kainų indeksas bus mažesnis“, – aiškino JAV banko „JPMorgan“ analitikų grupė.
Pasak jų, Europos dujų rinka taip pat yra svarbus infliacijos augimo elementas. Kovo pradžioje dujų kainos Europoje pasiekė visų laikų rekordą ir „JPMorgan“ ekonomistai teigė, kad dujų kainos ir toliau gali didėti.
Dilema centriniam bankui
Lenkijos centriniam bankui (NBP) tenka sudėtinga užduotis – auganti infliacija, energijos kainų šuoliai bei trapi ekonomikos augimo perspektyva reiškia, kad NBP negali stipriai griežtinti politikos, rašo CNBC.
„Įprastomis aplinkybėmis NBP galėtų nekreipti dėmesio į pasiūlos sukrėtimus ir sutelkti dėmesį į paklausos spaudimą, tačiau per pastaruosius 24 mėnesius ši veiksmų laisvė sumažėjo“, – aiškino „JPMorgan“ ekonomistai.
Jie mano, kad NBP ir toliau pasisakys už aukštesnes palūkanų normas tam, kad suvaldytų infliaciją. Tiesa, būsimi politikos griežtinimo žingsniai lieka neaiškūs – tai, anot ekonomistų, priklausys nuo rizikos užsienio valiutų rinkoje ir paklausos dinamikos.
„Zlotas nuo žemiausio lygio atsigavo, todėl NBP turi tam tikrą manevravimo laisvę. Jei nuo kovo mėn. paklausos duomenys susilpnės, tai sustiprins NBP gebėjimą argumentuoti palankesne kryptimi. Darant prielaidą, kad zlotas nebus masiškai išparduodamas, manome, kad NBP sieks maždaug 5 proc. didžiausios palūkanų normos, kuri, mūsų nuomone, bus pasiekta 22 m. II ketvirtį “, – teigė „JPMorgan“.
Kovo 8 d.NBP padidino bazinę palūkanų normą iki 3,5 proc., t. y. iki aukščiausio lygio per 9 metus. Tai buvo šeštasis pagrindinės bazinės palūkanų normos didinimas iš eilės.
